Akademija (Kauno r.). Nuo 2024 m. gyvulių fermos ir paukštynai, esantys netoli gyvenamosios aplinkos, pagal griežtinamą Higienos normą privalės kone dvigubai sumažinti kvapų intensyvumą. 

Kaip, kokiomis priemonėmis valdyti iš paukštynų sklindančius kvapus, diskutuota Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) nariams skirtame seminare „Kvapų sklaidos valdymo galimybės paukštininkystėje“.

Kvapų valdymo priemonės gali būti biologinės, fizikinės-cheminės, poveikį kvapų sklaidai turi ir paukščių mitybos veiksniai. Apie tai kalbėjo KTU ir VDU mokslininkai.

KTU Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Dainius Martuzevičius pristatė fizikinių-cheminių technologijų taikymą kvapų sklaidos procesui valdyti paukštynuose. Tai iš tiesų sudėtingi ir brangūs būdai, tačiau dideli paukštynai be naujausių technologijų netolimoje ateityje greičiausiai neišsivers.

Vis dėlto prof. D. Martuzevičius teigia, kad pirmiausia reikia imtis kvapų emisijos prevencijos: „Aplinkosaugininkai sako, kad jeigu įmanoma išvengti taršos, tai ir reikia padaryti. Kuo mažiau išmesime teršalų į aplinką, tuo mažiau reikės sukti galvą, kaip ją išvalyti. Būtų labiausiai  sveikintina, jeigu pavyktų išvengti kvapų koreguojant lesalus. Bet tai įmanoma tik iki tam tikro lygio, biologinio proceso tai visiškai nepakeis.“

Tiems, kurie bandys mažinti kvapų emisiją (išlakas) su maistu, profesorius siūlo pasikviesti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) atstovą, kuris išmatuotų kvapus „iki ir po“, kad augintojai žinotų, kiek realu tikėtis, kad pakeisti lesalai fermoje sumažins kvapų emisiją.

„Jeigu tai veiks, nereikės statyti visokių brangių vamzdynų ir panašiai, tokia prevencija būtų idealus sprendimas“, - D. Martuzevičius viliasi kolegų mokslininkų indėlio, kuriant tam tikros sudėties lesalus.

Galimybę mažinti kvapus keičiant lesalų sudėtį, kaip jau rašė portalas www.manoūkis.lt, seminare pristatė KTU prof. Romas Gružauskas: „Milijardai mikrobų gyvena broilerių žarnyne ir lemia geresnį ar blogesnį baltymų bei angliavandenių įsisavinimą. Lesalo sudėtis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis žarnyno mikrobiotos sudėtį, metabolinį aktyvumą ir kvapo junginių gamybą. Keičiant lesalų ingredientus galima sumažinti kvapų sklaidą."

Ne visos siūlomos priemonės kvapams mažinti yra panacėja

Kalbėdamas apie fizikinius-cheminius būdus sumažinti paukštidžių skleidžiamus kvapus, D. Martuzevičius siūlė atsižvelgti į aplinką. Priklausomai nuo jos, galima valdyti kvapų išmetimo aukštį ar kvapų sklaidai sudaryti barjerus.

„Galima pasistengti, kad kuo geriau arba kuo mažiau išsisklaidytų kvapai, priklausomai nuo aplinkos. Tai sąlyginai efektyvus ir pigus būdas, nors nežinau, ar NVSPL šie metodai pasirodytų kaip pakankami valdyti situaciją. Taip pat galimas išmetamųjų dujų valymas arba apdorojimas, tik visos oksidacinės priemonės, palyginti su biologinėmis, yra brangesnės, nors ir efektyvesnės“, - sakė KTU mokslininkas.

Norint valdyti kvapus per jų išmetimo aukštį, kad gyventojai nesiskųstų, reikėtų apžiūrėti topografinę nuotrauką, pažiūrėti, kokios krypties vyraujantys vėjai, kur yra miškas. „Esant tam tikram aukščiui, oro srautas pačiumpa kvapo debesį ir neša tolyn. Keičiant išmetimo aukštį, žinant vietovę ir aplink esančius pastatus, galima būtų bandyti sumodeliuoti, ar galima kažką padaryti, t. y. sumažinti kvapus tokiu sąlyginai paprastu būdu“, - aiškino D. Martuzevičius.    

Šio būdo privalumas - efektą galima pasiekti su mažomis investicijomis ir technine intervencija. Tačiau yra ir trūkumų: didelė modeliavimo paklaida, didelę paklaidą gali įnešti kintanti vėjo kryptis ir aplinkos sąlygos.

Dar vienas prieinamas būdas - sklaidos barjerų sudarymas. Pasak lektoriaus, jeigu ventiliacijos anga yra šone ir metamas stiprus oro srautas, pastačius tam tikrą barjerą teršalų debesis būtų bloškiamas į jį ir kiltų aukštyn, išsisklaidydamas didesnėje erdvėje. Tokiu būdu pats pastatas gautų mažesnę kvapo koncentraciją. Mažos investicijos būtų tokios paprastos technologijos privalumas, tačiau efektyvumas ribotas, nes priklauso nuo atmosferos sąlygų – jeigu slėgis teršalus spaus prie žemės, jų sklaida bus vienokia, o jeigu lietus, vėjas, viskas maišysis, prognozuoti, kaip sklis kvapai būtų sudėtinga. Bet, profesoriaus manymu, tai vis dėlto gera priemonė.

Jis minėjo ir daug sudėtingesnius, brangesnius, tačiau efektyvius kvapų mažinimo būdus – absorbciją, adsorbciją, kvapų maskavimą ir kt.

Dar vienas naujas dalykas, vadinamas pažangiąja oksidacija – fizikinė-cheminė oksidacija cheminiais oksidatoriais arba UV spinduliuote, netermine plazma. „Neterminė plazma – labai stiprus oksidatorius ir mąstoma, kaip ją naudoti“, - apie mokslininkų pastangas užsiminė KTU profesorius.  

Jis atkreipė dėmesį, kad įvairių firmų pardavėjai pradeda propaguoti ozoną – tai stiprus cheminis oksidatorius: „Neprieštarauju, kad tai gera priemonė, bet su ja reikia mokėti elgtis. Ar pardavėjai pasako viską, kas su tuo ozonu susiję? Ko gero, nevisai. Paukštininkystės sektoriuje ozoną bando parduoti orui valyti – tai blogai. Jeigu įpučiame ozoną į kokį nors išpučiamąjį vamzdį, jis vis tiek pateks į aplinką, nors pardavėjai sako, kad atrinks dozę, matuos. Bet nebus taip.“

Mokslininkas aiškino, kad norint, jog ozonas suveiktų per trumpą laiką, oksiduotų kvapus, turi būti didelė jo koncentracija arba išbūti bent 5 sek., ką paukštininkystės sektoriuje sunku padaryti.

„Tad teoriškai ozonas turėtų veikti, bet praktiškai reikėtų labai žiūrėti, kas su juo daroma, nes darbuotojai pradės skųstis, kad atsirado kitas kvapas. Bet tai yra vienas būdų kvapų emisijai valdyti“, - teigė D. Martuzevičius, pridūręs, kad pažangioji oksidacija, ozonas, sparčiai skinasi kelią kvapų nukenksminimo srityje, bet turi tam tikrų apribojimų, ir „jeigu nesuprasime ką išmetame, tai gali turėti neprognozuojamą poveikį aplinkai.“

Taigi, jo įsitikinimu, pirmiausia kvapą reikia suvaldyti paprastesnėmis priemonėmis, srautų nukreipimu ar emisijos aukščio reguliavimu, būtų idealu – jeigu kažkiek pavyktų su mityba, o papildomai naudoti kitas, pvz., fizikines-chemines, ką taiko ir pasaulis, nors jos brangesnės už biologines. Tačiau šios priemonės būtų efektyviausios, ypač jeigu paukštynas netoli gyvenamųjų namų.

LPA prezidentas Vytautas Tėvelis pripažįsta, kad tikrai ne visos pažangiausios ir brangiausios technologijos kvapų emisijai mažinti gali būti įdiegtos paukštynuose, tačiau, jo nuomone, tai svarbu žinoti, nes atsiranda įvairių firmų, siūlančių kone panacėjas, bet nutylėdami neigiamus dalykus. „Manau, šios žinios padės paukštynų savininkams ir vadovams atsirinkti ir neapsirikti renkantis vieną ar kitą technologiją“, - kalbėjo V. Tėvelis.

MŪ inf.