Iš paukštidžių ir fermų sklindančius kvapus teks mažinti
2020-10-23
Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis

Akademija (Kauno r.). Naminių paukščių augintojai turi trejus metus pasirengti labai rimtoms permainoms – gerokai sumažinti iš paukštidžių sklindančius kvapus. Visuomenė tampa vis aktyvesnė, ji vis labiau nepakanti kvapams, tarp jų – ir tiems, kuriuos sukelia gyvulininkystės ir paukštininkystės sektoriai.

Kol kas gyvename pagal 2010 m. patvirtintą Higienos normą HN 121:2010, kurioje teigiama, kad  gyvenamosios aplinkos ore kvapų intensyvumas leidžiamas iki 8 europinių kvapo vienetų (OUE/m3). Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios pakeitimas, pagal kurį kvapų intensyvumas bus leidžiamas vos ne dvigubai mažesnis - iki 5 OUE/m3.

„Taip jau yra, kad mūsų Asociacijos narių veikla neapsieina be pašalinių kvapų. Norime padėti jums apsispręsti, kokiomis priemonėmis valdyti paukštidžių skleidžiamus kvapus“, - kalbėjo Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) prezidentas habil. dr. V. Tėvelis, pradėdamas LPA nariams skirtą seminarą „Kvapų sklaidos valdymo galimybės paukštininkystėje“. Jį LPA surengė kartu su Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetais bei Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).

Linas Agro 20 11 05

Skundų dėl kvapų padaugėjo

Yra du galimi kvapų valdymo etapai: kvapo kilmės valdymas, t. y. auginti paukščius taip, kad to kvapo neatsirastų arba jis būtų kuo įmanoma silpnesnis; o kai kvapas jau yra, jo mažinimas įvairiais būdais. Kvapų valdymo priemonės gali būti biologinės, fizikinės-cheminės, poveikį kvapų sklaidai turi ir paukščių mitybos veiksniai. Apie tai kalbėjo mokslininkai prof. Romas Gružauskas, prof. Dainius Martuzevičius (KTU) ir prof. Algimantas Paulauskas (VDU).

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Keblas paukštininkystės sektoriaus atstovams pasakojo apie kvapų poveikį, kaip išvengti konfliktų su netoli paukštynų gyvenančiais žmonėmis.

„Šiemet, kai dėl karantino daug žmonių dirbo iš namų, skundų dėl kvapų padaugėjo. Pagrįstų ir nepagrįstų skundų buvo maždaug per pusę. Jausti pašalinį kvapą dar nereiškia, kad jis viršija leistiną normą“, - aiškino NVSPL specialistas.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistas Algirdas Keblas pasakojo apie kvapų poveikį

Seminaro dalyviai teiravosi, kaip vertinama, kai ne paukštynas, o žmogus su savo valda priartėja prie sanitarinės ribos ir skundžiasi kvapais – ar ir tuomet paukščių laikytojas kaltas? Pasak A. Keblo, NVSPL atliktų tyrimą, bet sprendimą, įvertinęs visas aplinkybes, priimtų Nacionalinės visuomenės sveikatos centras. Praktika rodo, kad jis dažniausiai taiko poveikio priemones. Tad, pasak V. Tėvelio, tokiame vertinime yra subjektyvumo.

Paukščių laikytojai atkreipė dėmesį, kad vienoks kvapas (maždaug 1 europinio vieneto), bus 5-7 broilerių augimo dieną, kitas (3 europinių vienetų) – 20-ąją ir daug stipresnis – 35-38 dieną, bet jis truks tik kelias dienas. Anot A. Keblo, jeigu paukštyne auga skirtingo amžiaus viščiukai, imami visi kvapai ir lyginami.

„Tiriant paukštininkystės fermas dažniausiai viskas priklauso nuo to, kiek arti yra gyventojai. Viršytų kvapų normų kartais pasitaiko, bet tai nėra labai ryškūs neatitikimai. Jeigu gyventojai nutolę per 500 m, tikėtina, kad prie jų namų kvapai neviršys leistinos normos. Apskritai paukštininkystė – tai ne kiaulininkystė, kur kvapai itin stiprūs“, - aiškino A. Keblas.

Paukštienos ir kiaušinių sektoriams sekėsi skirtingai

Apžvelgdamas paukštienos ir kiaušinių sektorių, V. Tėvelis pastebėjo, kad jiems sekėsi skirtingai. Per visą pandemijos laikotarpį kiaušinių sektorius laikėsi gana stabiliai. Laikiną šoką buvo sukėlęs ukrainietiškų kiaušinių pasirodymas Lietuvos rinkoje, bet šių metų limitai jau išnaudoti ir šalyje jų nematyti.

„Bet jeigu ES elgsis geraširdiškai ir be muitų įsileis kiaušinius iš Ukrainos, Lietuvos kiaušinių sektoriui tai reikš blogas naujienas. Dėl pigesnių pašarų, gamybos kaštų, netaikant ES kokybės reikalavimų, ukrainiečiai kiaušinius gali pagaminti 20 ir daugiau procentų pigiau, negu lietuviai, laikydamiesi ES reikalavimų“, - teigė LPA prezidentas.

Kiaušinių sektoriaus, pasak jo, laukia dar vienas iššūkis – netrukus nebus galima laikyti vištų narvuose, teks rinktis kitokį laikymo būdą (ekologinį, laisvą ar ant kraiko). Sektorius turės prisitaikyti, nes nuo 2025 m. daugelis atsisakys pirkti narvuose laikomų vištų kiaušinius. „Norime ar nenorime, reikės persitvarkyti. Tik Asociacija kelia klausimą, kad ta pertvarka bent iš dalies būtų finansuojama ES lėšomis, nes tai bus priverstinė verslo keitimo sistema, atsižvelgiant į ES reikalavimus“, - sakė V. Tėvelis.

Paukštienos sektorius, pasak jo, pandemijos laikotarpį pergyveno daug sunkiau. Nuo pat kovo vidurio Europos šalys užsidarė, atsisakė sutarčių, nes užsidarė restoranai, viešbučiai. O Lietuva kasmet eksportuoja apie 50 tūkst. t paukštienos ir didžiąją dalį – į ES šalis. Pradėjo kauptis atsargos, kas mėnesį sektorius negaudavo maždaug milijono eurų įplaukų dėl pasikeitusių sąlygų.

„Kol kas palengvėjimo nenusimato, kadangi šalia yra didžiausia ES paukštienos gamintoja Lenkija ir kurioje paukštienos kaina yra bent 30 proc. mažesnė negu Lietuvoje. Tai veikia mūsų rinką, kainodarą ir bendrą sektoriaus ekonomiką. Mūsų skaičiavimais, paukštienos gamyba antrą šių metų pusmetį Lietuvoje gali sumažėti penktadaliu“, - nelinksmomis įžvalgomis dalijosi V. Tėvelis.

Vienintelis palengvėjimas, kad jau ateina šiek tiek ES paramos sektoriui. Jeigu perdirbėjas, kuris superka iš augintojų paukščius, nuo karantino pradžios iki spalio 1 d. nemažino jiems kainos, turi teisę į paramą. Visi nuostoliai, anot LPA prezidento, nebus kompensuoti, bet bent jau palengvins jų naštą. Paskutinį metų ketvirtį tikimasi sulaukti paramos ir augintojams.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokius naujos valdžios sprendimus prognozuojate žemės ūkio srityje?
Orai