Vilnius. Žemdirbių protesto akcijos dalyviai susitiko su Seimo ir prezidentūros atstovais. Savo poziciją dėl žemdirbių akcijos išsakė premjerė.

Seimo vadovė: yra prielaidų tikėtis, kas sprendimai dėl pieno sektoriaus krizės bus rasti

Žemės ūkio ministerijos inicijuojami Pieno įstatymo pakeitimai Seime tikriausiai nebus svarstomi skubos tvarka, sakė Seimo Pirmininkė.

Pasak jos, parengti kokybiškas pataisas yra Žemės ūkio ministerijos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto reikalas, tačiau ji pabrėžė matanti galimybių dėl sprendimų, kurie padėtų pieno gamintojams įveikti krizę. „Yra prielaidų tikėtis, kad sprendimai bus surasti“, – pareiškė V. Čmilytė-Nielsen.

Žemės ūkio ministerija rengia pataisas, kurios sustiprintų pieno pardavėjų derybines galias, būtų atsisakoma jų grupavimo pagal kasdien parduodamo pieno kiekį. Įstatymo projektą su išplėstine Pieno taryba ketinama aptarti rytoj.

Anot derybinės grupės nario Audriaus Vanago, daugelis išsakytų dalykų sulaukė Seimo pirmininkės palaikymo. „Pokalbis buvo konstruktyvus, jautėme palaikymą. Moralinis palaikymas svarbu, bet mes laukiame veiksmų. Tikimės, kad Seimo pirmininkės veiksmai įrodys jos palaikymą“, – po susitikimo su V. Čmilytė-Nielsen sakė A. Vanagas.

Premjerė: nesikooperuojantys pieno gamintojai neturėtų išrašyti sąskaitos Vyriausybei

Premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad problemą išspręsti galima didinant ūkininkų derybines galias jiems kooperuojantis. Žemdirbiams nesijungiant, jie neturėtų „išrašyti sąskaitos“ Vyriausybei dėl patiriamų nuostolių.

„Ne tokiais būdais problemos yra sprendžiamos. Todėl, kad iš esmės tai derybinės galios klausimas, tie subjektai, kurie stambūs, kur yra masto ekonomija, kurie tiekia didelius kiekius, turi derybinę galią, jie ir dabar tą kainą, tiekdami pieną, išsaugo pakankamai didelę. O mažiukai, kuriems kol kaina buvo aukšta, atrodė, kad jungtis galbūt nėra didelio reikalo (...), o dabar turi apie viską pagalvoti valdžia“, – Seime ketvirtadienį žurnalistams sakė premjerė.

„Galvojame, stengiamės ieškoti sprendimų proto ribose, bet ne tokių sprendimų, kur tiesiog valstybei išrašai sąskaitą už viską ir valstybė turi už viską sumokėti“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė pabrėžė, kad praėję metai žemės ūkio produkcijos gamintojams buvo rekordiniai, žemės ūkio produktų supirkimo kainos augo nuo 50 iki 70 procentų.

„Kas atsitiko praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje, kainos pradėjo koreguotis, kai kurios labai staigiai, ir pieno kainos tame tarpe ir didieji ūkiai, kurie turi gerą derybinę galią su perdirbėjais, ant jų korekciją permesti nėra lengva, ant mažesniųjų ūkių korekcijos permetimas yra bloga susiklosčiusi tradicija per daugybę metų, nes perdirbėjai puikai žino, jei jie taip elgsis, tada visada triukšmą galima kelti prie Vyriausybės, reikalauti, kad Vyriausybė dengtų dalį kainos“, – sakė I. Šimonytė.

„Reikia suprasti, kad mes dengiame kainą, kuri yra ne Lietuvos vartotojų kaina, o kaina, kuria Lietuvos perdirbėjai išlaiko savo konkurencingumą užsienio rinkose“, – kalbėjo ji.

„Reiškia, mes dotuojame tokiu būdu Lietuvos perdirbėjų galimybę konkuruoti užsienio rinkose, nors Lietuvos  vartotojas ant lentynos pirkdamas pieną sumoka visiškai europietišką kainą. (...) Čia yra šioks toks moralės klausimas, vis dėl to, tai kieno čia turėtų būti atsakomybė“, – tvirtino ministrė pirmininkė.

Finansinės paramos nežadėjo

Ūkininkai ne vieną kartą rinkosi į piketus po Vyriausybės langais, tačiau iki šiandienos su premjerė su jais nebuvo susitikusi. Vis dėlto protesto akcijos metu, ketvirtadienį popiet, I. Šimonytė priėmė žemdirbių  delegaciją.

Ketvirtadienį žemdirbių atstovai buvo priimti ir Vyriausybėje

Po susitikimo Telšių rajono ūkininkų sąjungos vadovė Zita Dargienė teigė, kad premjerė žadėjo pamėginti pažiūrėti pieno ūkių situaciją, kiek leidžia jos galimybės. „Konkrečių pažadų neįvardijo, tačiau sakė, kad per kitą savaitę priims sprendimus, kokius ji gali. Tai tikrai nebus finansinė parama – tą pabrėžė“, – portalui manoūkis.lt sakė Z. Dargienė.

Pasak jos, nors premjerė atrodė žinanti situaciją, tačiau kai kurie dalykai apie pieno gamybos grandinę jai buvo atradimas. Ūkininkų atstovai ministrei pirmininkei aiškino, kad statistinė pieno kaina ir ta, kurią gauna ūkininkas, kartais skiriasi, nes tam tikrų iškraipymų atsiranda pvz. įmonėms tik kas pusmetį sumokant už logistiką ir pan. Taip pat pasakota, kodėl vengiama kooperuotis, kad įmonės už pieną ūkininkams moka daugiau nei kooperatyvų nariams.

Tai, kad premjerei teko išsamiau paaiškinti apie kooperatyvus teigė ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) vadovė Renata Vilimienė. 

„Jausmas buvo toks, kad tik nekalbėkite apie ministrą, jei kalbėsime apie jį – galime stotis ir skirstytis. Jei kalbame apie pieną – tai kooperuokitės. Kai kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė papasakojo, kad kooperatyvas atvežęs prie vartų gauna 24 centus, o kitoje stalo pusėje sėdintis ūkininkas sako, kad jo pieno atvažiuoja paimti iš namų ir jis gauna 34 centus, premjerei tai buvo atradimas. Ji ištransliavo garsiai, kad turėjo pokalbį su perdirbėjais ir kad jie irgi neturi pinigų, tad irgi yra nuskriaustieji. Bet nematome nė vienos perdirbimo įmonės, kad ji užsidarinėtų, kai tuo tarpu ūkiai užsidarinėja“, – kalbėjo R. Vilimienė.

Anot jos, po susitikimo su ministre pirmininke savijauta labai prasta, susitikimo pradžia buvo visai nevykusi, jautėsi pykčiai ir asmeniškumai, panieka. Pasak R. Vilimienės, vėliau, pasikeitus kalbėtojams, temoms, premjerė klausėsi atidžiau. „Gyvenime esu optimistė, bet net mano viso optimizmo likučius sudaužė į šipulius – jausmas toks“, – sakė R. Vilimienė

Pasak jos, premjerė tikino žinanti apie vadinamąjį Pieno įstatymą, ten numatytų gamintojų grupių problemas. „Kad žino pareiškė kelis kartus, bet ar kas nors bus imtasi dėl tos problemos – mes neišgirdome nieko“, – sakė LVPŪA atstovė.

Susitikimas prezidentūroje

Prezidentūroje žemdirbių atstovai (Jonas Sviderskis, Andrejus Štombergas, Ignas Hofmanas, Renata Vilimienė, Zita Dargienė ir Mindaugas Maciulevičius) susitiko su prezidento patarėjais (šalies vadovas yra išvykęs).

Po vizito Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis sakė, kad į prezidentūrą ėjo norėdami būti išgirsti, išsakyti tas problemas, kurių šiandien gausu ne tik pieno sektoriuje, bet visame žemės ūkyje – dėl išmokų, žalinimo reikalavimų, dėl tų 8 mln. Eur pienininkams, kurie eina per de minimis pagalbą (ši laikoma nereikšminga žemės ūkiui parama gali būti skiriama be išankstinio Europos Komisijos leidimo – red. past.) ir kitų reikalų.

„Taip pat klausėme, kaip dirbti su ministru, kuriam trūksta kompetencijos, kurio supratimą apie žemės ūkį apibūdina nuskambėjusi jo frazė, jog „žemės ūkis – ne raketų mokslas“, kuris nesiskaito nei su žemdirbiais, nei su šalies valdžia, konkrečiai – su premjere“, – pasakojo J. Sviderskis apie pokalbį prezidentūroje.

„Kalbėjome gana ilgai, mūsų klausė ir, regis, išgirdo“, – vylėsi J. Sviderskis. Tiesa, jam paklausus, kokią žinią galėtų nunešti prie Seimo piketuojantiems žemdirbiams, prezidento patarėjai nuo spontaniškų komentarų susilaikė.

Prezidento atstovai: valstybės parama turi būti adekvati

Apie 15 val. naujienų agentūra BNS išplatino prezidentūros komentarą, kuriame teigiama, jog ŽŪM pažadėta 8 mln. Eur parama pieno gamintojams nėra adekvati sprendžiant kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų krizę. Žemės ūkis yra strateginis Lietuvos ekonomikos sektorius, todėl valstybės parama krizės ištiktiems pieno gamintojams turi būti adekvati ir taikli.

„Valstybė į pieno ūkius yra investavusi šimtus milijonų eurų, šių investicijų negalima prarasti. Dabar Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pažadėta 8 mln. eurų parama nėra adekvati pienininkus ištikusiai krizei“, – ketvirtadienį komentare nurodė prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos grupė.

„Negalima tikėtis, kad visas problemas išspręs Europos Komisija. Juo labiau, kad pirmieji signalai iš Briuselio dėl išskirtinės finansinės paramos iš ES žemės ūkio sektoriaus rezervo buvo neigiami“, – teigiama komentare.

Pabrėžiama, kad Vyriausybė šios krizės akivaizdoje turėtų veikti greitai, nes kiekviena krizės diena didina grėsmę dėl konkrečių ūkių bankrotų ir didėjančios regioninės atskirties.