Vilnius. Žemdirbių atstovams aktyviai įsijungus į diskusijas dėl ekoschemų, kurios vis dar teberengiamos, kompromisai pasiekti dėl geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) ir valdymo reikalavimų. Vis dėlto Žemės ūkio ministerijos atstovai teigia, kad ir jie - dar projektų lygmenyje.

Nors dėl ekoschemų vyksta aštrios diskusijos ir būtent tai dažniau girdima viešojoje erdvėje, ne mažiau svarbūs ir GAAB bei valdymo reikalavimai (VR). Juolab, kad planuojama, jog kai kurie su valdymo reikalavimais susiję nacionalinio lygmens pokyčiai įsigalios jau kitąmet.

Pastarieji penktadienį pristatyti nuotoliniame Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo posėdyje. Pasak LŽŪBA generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, tai – kompromisiniai variantai to, ką buvo galima pasiekti ieškant sprendimų kartu su Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijomis.

„Išėjome į finišo tiesiąją su tais klausimais. Kalbų buvo daug, išsisakymų buvo daug. Jei nebūtų įjungta Aplinkos ministerija, su Žemės ūkio ministerija būtume susitarę seniau“, - kalbėjo J. Sviderskis, pridurdamas, kad į paskutinius LŽŪBA prezidiumo nariams siųstus GAAB ir VR pakeitimus sulaukta tik vienos pastabos, tad reikia manyti, kad sprendimus surasti pavyko.

Valdymo reikalavimus papildo Vandens politikos ir Tausaus pesticidų naudojimo direktyvos

Valdymo reikalavimų projektus pristačiusi Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Čiučkienė priminė, kad VR planuojami taikyti 2023–2027 metų laikotarpiu, jie, kartu su GAAB, yra paramos sąlygų dalis. Dabartiniame paramos laikotarpyje jie įvardijami kaip kompleksinės paramos reikalavimai.

Reikalavimai ir toliau bus taikomi visiems pareiškėjams, kurie sieks gauti išmokas už plotus. Už nesilaikymą bus taikomos sankcijos, išskirtiniais atvejais – net ir neskiriama parama. VR rengiami remiantis nustatytomis ES direktyvomis arba reglamentais.

„Svarbu pažymėti, kad VR nėra nauji reikalavimai, jie ir dabar galioja pareiškėjams pagal nacionalinius teisės aktus“, - sakė J. Čiučkienė, primindama, kad VR apima tiek vandens, tiek biologinės įvairovės apsaugą, maistą, pašarą, ūkinių gyvūnų sveikatingumą ir gerovę, augalų apsaugos produktų naudojimo sritis.

Dabartiniame laikotarpyje tai reglamentavo 13 ES teisės aktų, naujuoju laikotarpiu numatoma 11 – kai kas naikinama, kai kas įtraukiama naujai.

„Kas yra nauja? Paramos sąlygas naujuoju laikotarpiu papildo dvi ES direktyvos – Bendroji vandens politikos bei Tausaus pesticidų naudojimo. Šios abi direktyvos ir pagal jas parengti reikalavimai į VR sritį bus įtraukiami nuo 2023 metų“, -  kalbėjo ŽŪM specialistė.

Pasak jos, su paramos gavimu ketinama nebesieti kiaulių, galvijų, ožkų ir avių registravimo ženklinimo reikalavimų bei kontrolės priemonių, susijusių su užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos pasireiškimais. Visi kiti teisės aktai turėtų likti tie patys.

Pasak specialistės, bene daugiausia diskusijų su socialiniais partneriais kilo dėl nuo 2023 metų į VR įtraukiamos Bendrosios vandens politikos direktyvos. „Pasilikome ties keturias reikalavimais: du reikalavimai susiję su vandens paėmimu ir du – su pasklidąja tarša“, - sakė J. Čiučkienė.

Pirmasis reikalavimas planuojamas taikyti paviršinio vandens telkinių naudotojams, kurie išgauna 100 ar daugiau kubinių metrų vandens per parą. Jie privalėtų turėti numatytą leidimą (TIPK arba taršos). Tie, kurių valdoje yra naudojami požeminio vandens gavybos gręžiniai, privalėtų turėti registruotą gręžinio pasą. Projekte numatytas ir reikalavimas turėti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius: tiems, kurie vykdo komercinę veiklą - nuo 0 kubinių metrų, naudojantiems namų ūkio reikmėms – nuo 10 kubinių metrų, išimtį ketinama taikyti žemės ūkio veiklai – nuo 100 kubinių metrų.

„Suprantant situaciją dėl nelegalių, neregistruotų gręžinių, nuspręsta, kad išimtis dėl antro reikalavimo taikymo būtų numatyta tiems, kurie būtų pradėję gręžinio legalizavimo procesą ir turi tai patvirtinančius dokumentus“, - sakė J. Čiučkienė.

Pasklidosios taršos reikalavimas liestų tik karstinį šiaurės Lietuvos regioną – jame turėtų būti laikomasi ūkinės veiklos draudimo ar apribojimo, kur patenkama į karstinį regioną. Atitinkami reikalavimai turėtų būti diferencijuojami pagal tokių žemių grupes.

Ketvirtasis reikalavimas teigia, kad subjektams, išleidžiantiems 5 ir daugiau kubinių metrų nuotekų į aplinką, reiktų Vandens įstatyme numatyto leidimo. Vis dėlto šis reikalavimas dar gali būti tikslinimas, atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos rengiamus duomenis, kiek būtų tokių žemės ūkio subjektų.

Pasak J. Čiučkienės, nors naujai į VR įtraukiama Tausaus pesticidų naudojimo direktyva, dauguma iš ten ateinančių reikalavimų žemdirbiams jau žinomi ir taikomi per Augalų apsaugos produktų naudojimo taisykles.

Paukščius jau kitąmet teks saugoti visoje šalyje?

J. Čiučkienė kalbėjo, kad privalės būti tikslinama ir dalis nacionalinių reikalavimų, atsižvelgiant į Europos Komisijos audito išvadas. 

Nacionalinio lygmens pakeitimų akiratyje atsidūrusi Nitratų direktyva papildoma mineralinių trąšų naudojimu, tikslinami mėšlo ir srutų naudojimo reikalavimai. Visa tai turėtų įsigalioti nuo 2023 metų.

Tuo tarpu pokyčiai laukinių paukščių ir natūralių buveinių apsaugos srityje turėtų įsigalioti jau nuo kitų metų. Pasak ŽŪM specialistės, iki šiol paukščių apsaugos reikalavimai buvo tikrinami tik Natura 2000 teritorijose, tačiau EK auditas nurodė, kad tai tikrinama turėtų būti ir už šių teritorijų ribų.

„Ką tai reiškia? Visa likusi Lietuva. Turėjome daug pasitarimų kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, jie identifikavo paukščius, kurie Lietuvoje turi būti saugomi, sudarė jų žemėlapį ir šis reikalavimas bus taikomas konkrečiame žemės ūkio subjekto valdos plote, kuris pateks į tą paukščių žemėlapį. Sluoksnis jau buvo matomas ir šiemet deklaruojant PPIS, tačiau Tarnyba sluoksnį dar patikslino, jis pakito, dabar jie dar tikslina pagal šių metų deklaravimo duomenis“, - kalbėjo J. Čiučkienė.

Numatoma, kad gruodžio viduryje atnaujintas žemėlapis bus pateiktas Žemės ūkio ir kaimo verslo centrui, kuris jį publikuos viešai, tad visi galės pasitikrinti, ar jų valda patenka į paukščiams svarbias teritorijas ir ar ten galimi veiklos apribojimai, pavyzdžiui, draudimas suarti, persėti pievas.

„Gali būti draudimas keisti pievas kitomis žemės ūkio naudmenomis, tačiau bus leidžiama jas persėti. Draudimas naikinti įsiterpusias krūmų juostas tarp laukų, draudimas sausinti pievas. Plotuose gali sutapti tam tikri apribojimai, tokiu atveju būtų taikomas aukštesnis. Suprantame, kad šis reikalavimas, tikriausiai, nėra labai laukiamas ūkininkų tarpe, tačiau mes stengėmės pažiūrėti, kad jei dabar ten yra pieva, tai kad ji ir būtų išlaikyta. Tačiau jei ta pieva, nors ir buvo svarbi paukščiams, suarta, neplanuojame, kad liepsime atstatyti, nes, tikriausiai, tas paukštelis jau bus ir išskridęs“, - apie numatomus pokyčius pasakojo ŽŪM specialistė.

Jos teigimu, panaši situacija yra ir su natūralių buveinių ir laukinės floros bei faunos direktyva – reikalavimus planuojama taikyti konkrečiam plotui, taip pat nuo 2022 metų. Apribojimai numatomi buveinei ir jos buferinei zonai, kurioje draudimai bus mažesni. Šios direktyvos reikalavimai būtų taikomi tik Natura 2000 ribose, žemėlapius taip pat ketinama pateikti viešai.

Reziumuodamas J. Sviderskis teigė, kad „kai tariamės, pasirodo, viską galime susitarti, gražiai pasikalbėti ir taikiai priimti sprendimus“. Jis taip pat dėkojo tiek ŽŪM, tiek LŽŪBA  direktoriaus pavaduotojui Eimantui Pranauskui, viceprezidentui Alfredui Bardauskui, prezidiumo nariui Džiugui Grigaliūnui, aktyviai įsitraukusiems į darbą bei diskusijas ir galiausiai pasiekusiems, jog būtų rasti kompromisiniai sprendimai.

Tuo tarpu ekoschemų pristatymas LŽŪBA prezidiumo nariams bus numatytas vėliau – kai tik diskusijose pavyks pasiekti apčiuopiamų rezultatų.