Vilnius / Kaunas. Kodėl žemės ūkiui neliko pinigų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) plane, kokia numatoma BŽŪP Strateginio plano rengimo darbotvarkė, kokiomis sąlygomis pereinamuoju laikotarpiu bus galima dalyvauti KPP priemonėse – šie finansiniai klausimai itin aktualūs ūkininkams.

Ketvirtadienio popietę Žemės ūkio ministerijos iniciatyva įvyko žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko nuotolinis susitikimas su Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) atstovais, kurio metu ministras atsakinėjo į LŪS iš anksto pateiktus klausimus. Į susitikimą prisijungė daugiau kaip 50 žmonių.

Tarp keliolikos ūkininkams rūpimų klausimų įvairiomis temomis, nemažai dėmesio skirta susijusiems su žemės ūkio finansavimu.

Kaip jau buvo rašyta anksčiau, iš lauktų 124 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fonde (RRF) žemės ūkiui tiesiogiai numatyta skirti tik 16 mln. eurų pelkių atkūrimui. Tiesa, Vyriausybė RRF dar nėra patvirtinusi ir pateikusi Europos Komisijai. Pratęstas ir derinimas su visuomene. Tad LŪS raštu kreipėsi į Vyriausybę bei kitas valdžios institucijas, prašydama iš RRF fondo žemės ūkiui skirti daugiau.  

Minėtame susitikime LŪS taip pat prašė žemės ūkio ministro dar kartą paaiškinti, kokia yra ŽŪM pozicija dėl galimybių skirti minėto fondo pinigų žemės ūkio sektoriui? Kokių argumentų ŽŪM pritrūko ginant sektorių ir kodėl argumentai dėl pelkininkystės projekto finansavimo buvo išgirsti?

„Kodėl žemės ūkio nėra RRF plane? Keli dalykai. Vienas jų – žemės ūkis šiems ir kitiems metams turi kitą savo programą EURI (ES Ekonomikos gaivinimo priemonė dėl COVID-19 sukeltos krizės - red. pastb.) su 139,9 mln. eurų.

Be to, Vyriausybės požiūriu, nė vienas kitas sektorius neturi tokių privilegijų, kokių turi žemės ūkis. RRF fondui siūlytos mūsų priemonės dėl augalininkystės, gyvulininkystės Vyriausybei sukėlė klausimų – kurios iš jų kokybiškai perkraus sektorių, kad turėtume kažkokį proveržį?

Vyriausybė yra numačiusi tris RRF prioritetus, tai – švietimas, viešasis valdymas ir skaitmenizacija.

Aišku, pelkės nėra žemės ūkis. Tačiau žaliojo kurso prioritetas yra klimato kaita. Mažinti klimato kaitą žemės ūkyje galima dviem keliais: arba didinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbavimo pajėgumus, arba mažinti augalininkystės bei gyvulininkystės išmetimus. Ne visuose sektoriuose išmetimus galime mažinti, atvirkščiai, netgi matome gyvulininkystės plėtros poreikį. Todėl kitas kelias – didinti absorbavimo pajėgumus“, – apie pelkių rėmimo prasmę sakė žemės ūkio ministras.

K. Navickas ūkininkus patikino, kad Vyriausybėje irgi jau yra supratimas, jog klimato kaitos ir išmetimų mažinimo požiūriu žemės ūkis ne toks pat segmentas, kaip, pavyzdžiui, transportas: „turime turėti laisvės kai kuriose srityse (gyvulininkystėje) didinti emisijas, o ten, kur galima, mažinti taikant modernias technologijas.“

Žemės ūkio ministras dar pridūrė, kad iš RRF fondo dalis lėšų bus skirta energetikai, pavyzdžiui, biodujų gamybai. O tai reiškia, kad šioje srityje parama galės naudotis ir žemės ūkio įmonės.

Stabdys – ginčai tarp Europos Parlamento ir Tarybos

Ūkininkams rūpi ir kitas su žemės ūkio finansavimu susijęs klausimas – kokia naujojo, 2023-2027 metų, laikotarpio BŽŪP Strateginio plano rengimo darbotvarkė, etapai, terminai?

Kada BŽŪP Strateginį planą visa apimtimi planuojama (jei planuojama) pateikti viešoms diskusijoms su plačiąja žemdirbių bendruomene?

Kaip žinome, BŽŪP strateginį planą Žemės ūkio ministerija privalės pateikti Europos Komisijai vertinti iki 2021 m. pabaigos.

„Iš to, kad konsultacijos su žemdirbių visuomene vangios, susidaro įspūdis, jog Lietuva neturi dar plano juodraščio. Iš ŽŪM tribūnos girdime, kad ES trišalės derybos nebaigtos ir todėl niekas nėra aišku, nėra prasmės Lietuvoje derinti Strateginio plano. Plane turi atsirasti daugybė naujų elementų, būtinųjų įpareigojimų ūkininkams, o šie ne tik nežino, kas jų laukia, bet ir nežino, kam galėtų iš anksto pradėti ruoštis“, – nuogąstauja LŪS ministrui pateikdama šį klausimą.

Pasak K. Navicko, pagrindinė kliūtis ta, jog ES lygmenyje nėra susitarimo. „Stipriai stumdomasi. Europos Parlamentas griežtai laikosi pozicijos, kad žaliajam kursui būtų skirta 30 proc. lėšų dalis. Europos Taryba griežtai laikosi, kad tam užtektų 20 proc. Ir tos derybos tebevyksta. Tai mums viena kliūtis, nors ne pati didžiausia“, – sakė ministras.

Kita kliūtis, pasak jo, Gerosios žemdirbystės praktikos paketai, kurie jau konkrečiai realizuosis per žaliąjį kursą. Be jų, esą, negalime daugelio priemonių projektuoti.

Žemės ūkio ministras patikino, jog tuos dalykus, kurie galimi, ministerija daro, konsultacijos vyksta. Tikimasi suspėti į numatytus terminus. Besikalbėdamas su kitų šalių ministrais K. Navickas teigia matantis panašią situaciją, tad Lietuva niekur nevėluoja.

Prioritetai numatyti pienininkystei, daržininkystei

Naujas ES BŽŪP strateginis planas turi startuoti nuo 2023 metų. O 2021-2022 pereinamaisiais metais pratęstos ankstesnės Kaimo plėtros programos (KPP) priemonės pagal senąsias taisykles. 2021 m. paramai skiriama 238,7 mln. eurų, o 2022 m. – 195,5 mln. eurų.

Ūkininkus domina, kokia politinė strategija planuojama sekantiems KPP priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ šaukimams pereinamuoju laikotarpiu? Ar bus keičiamos taisyklės? Kokios galimybės numatomos dalyvauti priemonėje atskiriems sektoriams, ne tik gyvulininkystės ar daržininkystės?

K. Navickas paaiškino, kaip numatoma paskirstyti minėto EURI fondo 139,9 mln. eurų. Iš jo šiems metams skirta 41,4 mln. eurų, ateinantiems – 98,5 mln. eurų. Didžiausia dalis (per 77 mln. Eur) atitektų gamybai ir perdirbimui remti, 51 mln. eurų numatyta ekologinio ūkininkavimo išmokoms. Likusi nedidelė dalis būtų skirta LEADER programai.

„Mes bandome subalansuoti paramos proporcijas tarp mažų, vidutinių ir stambių ūkių. Aišku, dėmesys yra į gamybą. Šiame segmente labai smulkių ūkių siūlysime neremti arba jie galės dalyvauti rėmime tik per kooperaciją. Skaičiai dar nėra galutiniai, tačiau proporcijos, kiek tektų pienininkystės, augalininkystės ar kitiems sektoriams, daugiau ar mažiau yra aiškios. Mūsų siūlymų prioritetas pirmiausiai bus pienininkystei, toliau – daržininkystei ir trečioje vietoje –  augalininkystei.

Aišku, atitinkamos ir lėšų proporcijos. Bendras siekis – kad žemės ūkio gamyba būtų efektyvesnė, kad būtų vykdomas modernizavimas. Nuo investicinių prioritetų priklausys, kaip mums seksis ilgesnėje perspektyvoje“, – sakė žemės ūkio ministras.  

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano prioritetai, kokios numatomos investicijos į gamybą, kokiomis proporcijomis, kitą savaitę planuojama pristatyti parlamentiniame Kaimo reikalų komitete, paskui numatoma konsultuotis su socialiniais partneriais: aptarti, kokio tipo ūkiams ir kokiomis sąlygomis tą paramą skirti.

MŪ inf.