Vilnius. Iš lauktų 124 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fonde (RRF) žemės ūkiui tiesiogiai numatyta skirti tik 16 mln. eurų. Žemdirbiai sako, kad tokia suma – „tik dėl paukščiuko“, Vyriausybės argumentas – žemės ūkis gali gauti finansavimą iš jam skirtų programų.

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete finansavimo galimybes žemės ūkiui iš RRF pristatė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas bei kelių kitų ministerijų atstovai.

Ministro teigimu, Žemės ūkio ministerija siūlė projektų už maždaug 124 mln. eurų, „bet liko, kas liko“. Anot jo, Vyriausybė laikėsi argumento, kad žemės ūkis visa tai gali finansuoti iš vien tik jam skiriamų fondų, tad RRF liko tik pelkių atkūrimas.

„Kas liko žemės ūkiui, yra pelkių atkūrimas, mes jį matome kaip klimato kaitos valdymo priemonę didinant absorbavimo pajėgumus, taip prisidedant prie tikslo įgyvendinimo – iš vienos pusės gali mažinti dujų išmetimus, iš kitos didinti absorbavimo pajėgumus“, – kalbėjo K. Navickas.

Tarp priemonių žemės ūkiui RFF dar numatyta modernios ventiliavimo sistemos, biofiltrai, dirvožemio valdymo sistema, kuri „labiau nuėjo į informacines technologijas“. Tačiau žemės ūkio ministras pabrėžė, kad visa tai dar turi patvirtinti Europos Komisija, kuri „irgi gerokai stumdo priemonių ribas“. Iš viso RRF Lietuvai numatyta 2,225 mlrd. eurų.

Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko, 16 mln. eurų žemės ūkiui – tik dėl „paukščiuko uždėjimo“, o realybėje tai neturės jokios įtakos prisitaikant prie Žaliojo kurso keliamų iššūkių.

„Susidarome vaizdą, kad žemės ūkis iš RRF negauna nieko. (...) Ir vėl mes girdime, kad turime finansuoti iš to susitraukusio vargano fondelio (turime mintyje KPP - red. past.) didžiulius uždavinius, kurie keliami žemės ūkiui. Su tuo fondu mes jokių uždavinių – nei 9 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo, nei tuo labiau 12 proc. nepasieksim, paminėsite mano žodį 2030 metais. Arba turi būti skirtas adekvatus finansavimas, arba tie tikslai bus nepasiekti“, – apie vis primenamą finansavimą iš Kaimo plėtros fondo kalbėjo A. Macijauskas.

Ar 16 mln. eurų tikrai bus efektyviai panaudoti, abejojo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius. „Reikėtų atkreipti dėmesį, kaip skirstosi pinigai, koks bus efektyvumas tų projektų, ar jie gali padaryti ekonominį proveržį, ar mažės kaimo atskirtis. Šito dalyko pasigendame. Chaosas - kitaip nepavadinsi“, – sakė R. Juknevičius.

Tai, kad iš RRF lėšų žemės ūkis ir maisto pramonė turi būti finansuojami,  tikino ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, primindamas, jog į RRF patariamąją tarybą net besiprašantys žemdirbių atstovai taip ir nebuvo pakviesti. Tam, kad daugelis „fondų eina pro šalį“ pritarė bei sprendimų ragino ieškoti ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Dar aštriau kalbėjo Lietuvos žemės ūkio tarybos ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis, vardindamas, kiek būta visokių fondų ir tik kokia dalis tekdavo arba išvis nelikdavo žemės ūkiui.

„Žemės ūkiui - nieko, tik pelkę įveisime. (...) Iš tų fondų nieko negaudami mes tikrai neprisiimsime jokių programų vykdymui. Galvokite ką norite. Tikrai sumažinsime karves, kiaules – vežkite iš kur norite, naudokitės patys, auginkit dirbtinę mėsą. (...) Sakau, vyrai, prisiimkit atsakomybę. Jūs ateinat, pabūnat metus, pusantrų ir dingstat, o mes tie patys liekam. Kiek mums užduočių buvo, kiek strategijų – ir viskas nueina niekais. Tai išgirskit vieną sykį mus! Lietuvos žemės ūkio ateitis – tamsi naktis“, - emocingai kalbėjo J. Vilionis.

Išklausę ministerijų pristatymus ir socialinių partnerių nuomones, Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai vis dėlto pasigedo aiškumo ir konkretumo, kokios tos galimybės žemės ūkiui.

„Prašymas Žemės ūkio ministerijai – kad bendradarbiaudama su kitomis ministerijomis pateiktų konkrečiai, kur žemės ūkio, kaimo žmonės gali pasinaudoti šitais projektais ir kaip būtų galima gauti ir kitokias investicijas, ne tik Kaimo plėtros programą“, - diskusiją apibendrino parlamentinio komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pridurdamas, kad tai tebuvo tik pradžia ir prie šios temos bus sugrįžta dar ne kartą.

MŪ, BNS inf.