Vilnius. Kaimo reikalų komitetas pasisako prieš kailinių žvėrelių verslo draudimą Lietuvoje, motyvuodamas tuo, kad aiškaus sprendimo dėl šios verslo šakos uždraudimo nėra priėmusi Europos Komisija, tad visa su tuo susijusi finansinė našta užgultų mūsų šalies mokesčių mokėtojus.

Tiesa, parlamentinis Kaimo reikalų komitetas šį įstatymo projektą ėmėsi svarstyti savo iniciatyva, nes Seimo salėje į aktyvų svarstymą nebuvo įtrauktas.

„Kaimo reikalų komitetas Seimo daugumos valia buvo išmestas iš svarstymo, kitaip to negaliu pavadinti, bet komitetai turi teisę svarstyti savo iniciatyva“, – trečiadienį nuotoliniame Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo jo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Jis priminė, kad oficialaus atsakymo dėl ES pozicijos gyvūnų gerovės ir žvėrelių auginimo klausimu dar negauta, tačiau neoficialiai jau atsakyta, jog EK šio klausimo artimiausiu metu neketina svarstyti. O tai, anot V. Pranckiečio, reiškia tik vieną – ES lėšų tam nebus, viskas guls ant Lietuvos mokesčių mokėtojų pečių.

Paprastai savo iniciatyvas komitetuose aktyviai gina projektų autoriai, tačiau šįkart į posėdį neprisijungė vienas iš jo iniciatorių. Tad poziciją išsakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai, savo pažymose siūlantys tobulinti įstatymo projektą.

ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika teigė, kad ŽŪM pirmiausia siūlo uždraudimo datą nukelti į 2027 m. sausio 1 d., taip pat numatyti, kad kompensavimo tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 

Tai, kad neaiškus siūlomas kompensavimo mechanizmas, pabrėžė ir STT Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Gusčius. „Atlikus vertinimą antikorupciniu požiūriu projektas nekonkretizuoja, kokiais pagrindais bus skiriamos kompensacijos“, – teigė jis, tad, STT nuomone, visų pirma tai turėtų būti aiškiai reglamentuota.

Kitokį kompensavimo mechanizmą nei numatytą svarstomame projekte siūlė ir parlamentaras Andrius Palionis. Daugelis kalbėjusiųjų pabrėžė, kad kailinių žvėrelių verslo uždraudimas – politinis klausimas ir sprendimas.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša taip pat pabrėžė, kad, nors jie yra prieš tokį draudimą, tačiau ginčytis sunku, nes tai – etinis klausimas.

„Tai yra etinis dalykas, visuomenės poreikis. Būtų gerai, kad būtų pasitikrinta, ar tikrai didžioji visuomenės dalis nori to draudimo. Kokios dalies visuomenės poreikį tenkiname?“ – retoriškai svarstė Č. Tallat-Kelpša.

Jo teigimu, jeigu jau būtų apsispręsta drausti, tuomet jie norėtų sąžiningo kompensavimo, kad būtų atliktas išsamus vertinimas. Anot jo, reikėtų baigti kalbėti apie kompensacijas, nes kaštai gerokai didesni: negautos pajamos, teisėti lūkesčiai, turto praradimas. 

Jis priminė Olandijos pavyzdį, kuomet auginti žvėrelius uždrausta visai be išmokų, tačiau tam duota 10 metų, taip pat įvertintos išlaidos fermoms nugriauti. Lietuvoje, anot jo, kol kas linkstama prie to, kad verslas uždraudžiamas, tačiau turto (pastatų, fermų) valstybė neketina išpirkti, o siūlo parduoti pačiam.

„Palieka turtą, bet jame veiklos vykdyti jau negalima, tai kas jį pirks? Turi turtą, kuriuo negali naudotis, išnuomoti...“ – ragino matyti visus aspektus Č. Tallat-Kelpša.

„Prašau sąžiningo vertinimo, sėsti prie stalo ir kalbėti apie skaičius, o ne apie emocijas“, – reziumavo jis.

Vis dėlto parlamentinis Kaimo reikalų komitetas iki kompensavimo tvarkos svarstymo nepriėjo, tik pasiūlyta balsuoti už tai, kad projektas būtų atmestas, nes juo siūloma uždrausti veiklą, kurios tikslas gauti ir parduoti kailinio žvėrelio kailį, o tai yra verslas, tačiau ES neturi bendros šio verslo politikos. 

„EK nepriėmė jokio teisės akto, draudžiančio šį verslą, ir artimiausiu metu neplanuoja to daryti. Taip pat palikta apsispręsti pačioms valstybėms narėms“, – teigė V. Pranckietis.

Anot jo, siūlomas projektas remiasi gyvūnų teisių aktyvistų moraliniais ir vertybiniais motyvais, tačiau visiškai nekalba apie teisinius pagrindus, kuriais būtų galima pagrįsti ekonomiškai naudingo sektoriaus veiklos uždraudimą. 

Penki komiteto nariai pasisakė už tai, kad projektas būtų atmestas, du – Sergejus Jovaiša ir Jonas Gudauskas – turėjo atskirą nuomonę ir pasisakė už įstatymo tobulinimą.

Vyriausybė kailinių žvėrelių verslo uždraudimui pritarė kovo pradžioje.

***

Tą patį klausimą trečiadienį sprendė ir pagrindiniu paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Čia nuspręsta įstatymo projektui pritarti. Tad kailinių žvėrelių verslo likimas spręsis klausimą svarstant Seimo plenariniųū posėdžių salėje.