Basf 2024 04 09 / 2024 04 19 A1 Basf 2024 04 09 / 2024 04 19 m1
Agropolitika
Uždraudus kailinių žvėrelių verslą, nukentėtų ir mokesčių mokėtojai
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Kailinių žvėrelių šaką nusprendus panaikinti, reikės ne tik išmokėti kompensacijas verslams, bet ir pasirūpinti atleistais darbuotojais: išmokėti išeitines išmokas, bedarbio pašalpas, padengti persikvalifikavimo išlaidas, o tai iš dalies užguls ir mokesčių mokėtojų pečius, per BNS spaudos konferenciją „Lietuvos žemės ūkis nesupranta fermų naikinimo politikos“ teigė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Jo teigimu, kalbant apie kailinių žvėrelių verslą reikia iškelti du klausimus. Vienas iš jų – ar jis atneša Lietuvai pinigų ir naudos?

„Pajamos (šios verslo šakos – red. past.) per metus skaičiuojamos 40–50 mln. eurų. Jos Lietuvą sustiprina ar ne? (...) Geriausiais laikais jos siekė 100 mln. Eur ir net daugiau“, – pabrėžė ekonomistas ir pridūrė, kad ne taip paprasta sukurti kitą verslą, kuris per metus atneštų tiek pajamų.

Bioversija 2024 04 15 m7

Kitas svarbus klausimas, ekonomisto teigimu, ar reikėtų mokėti kompensacijas, jei verslai būtų uždaromi?

„Kompensacijos skyla į kelias dalis. Viena jų – verslas, daugeliu atvejų šeimos, kurį uždarius reikia išmokėti kompensaciją. Antra dalis – darbuotojai, kurie šeria žvėrelius, valo jų narvus ir t. t. Ši visuomenės dalis irgi bus pažeidžiama, todėl jiems taip pat reikės išmokėti kompensacijas: išeitines ir bedarbio pašalpas. Galbūt kai kuriems reikės persikvalifikuoti, tokiu atveju atsirastų dar išlaidų“, – aiškino M. Dubnikovas.

Be kita ko, ekonomisto teigimu, kalbama apie žemės ūkio šaką, vystomą regionuose, kuriuose ir taip trūksta darbo vietų, pajamų šaltinių.

M. Dubnikovas taip pat pridūrė, kad Lietuvos kailinių žvėrelių produkcija sudaro 5–8 proc. visos pasaulinės rinkos, ir klausė, kiek dar yra verslų, turinčių tokį solidų rodiklį?

Jis taip pat pridūrė, kad kitą kartą galbūt bus nuspręta uždrausti kitą verslą, jei kam nors jis atrodys nepriimtinas.

Kompensacijos siektų milijonus

Žemės ūkio ministerija nurodo, kad bendra vienkartinės kompensacijos už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą suma siektų apie 1 mln. Eur, o už vieną kailinį žvėrelį – 1 eurą.

„Tai absurdas. Juk visi supranta, kad verslo pramonės šaka nekainuoja 1 mln. eurų. Kalbame apie ūkius, kurie investuota milijonus į vieną vienetą, o ne į šaką. Tai reiškia, kad kainos bus ganėtinai aukštos“, – pridūrė ekonomistas M. Dubnikovas. 

Anot Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininko ir audinių fermos „Vilkijos ūkis“ vadovo Česlovo Tallat-Kelpšos, uždraudus šį verslą, kai kuriose šalyse kompensacijos siekė 300–500 Eur už veislinę patelę. 

„Kiekvienas ūkis vertinamas individualiai. Vertina negautų pajamų dydį, kompensuoja turto likutinę vertę ir įsipareigoja fermas nugriauti, utilizuoti, grąžinti ūkininkui švarią žemę, kurią galėtų arti ir sėti. Jau nekalbu apie socialinius aspektus: darbuotojų darbo praradimo ir perkvalifikavimo išlaidas“, – aiškino Asociacijos pirmininkas.

Nepaisant to, kad pastaraisiais metais dėl įvairių veiksnių (COVID-19 pandemijos, karo ir t. t.) gamybos apimtys sumažėjo, Č. Tallat-Kelpša mano, kad kailinių žvėrelių verslo perspektyva labai gera.

„Po krizių būna visada labai geri laikai, žinoma, tiems, kurie išgyvena. (...) Pasaulyje ši rinka sumažėjo 4, o Lietuvoje – 2 kartus. Tai reiškia, kad Lietuvos ūkininkai protingi, pasiruošė ir sunkumus išgyvena be valstybės pagalbos“, – pridūrė kailinių žvėrelių augintojas.

Klausimas paremtas emocijomis

Per spaudos konferenciją Č. Tallat-Kelpša negalėjo atsistebėti, kad situacija šitaip pasikeitė. Mat dar prieš 10 metų jo ūkyje lankėsi prezidentas Valdas Adamkus ir stebėjosi taikomomis technologijomis, tačiau dabar kailinių žvėrelių verslai stumiami į užribį.

Anksčiau portalui manoūkis.lt Č. Tallat-Kelpša teigė, kad net dabartinis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ne kartą pasisakė teigiamai apie kailinių žvėrelių auginimo verslą.  

„Kokių tik kaltinimų nesame sulaukę, net nespėtume nuo visų apsiginti“, – yra sakęs Asociacijos pirmininkas. Jo teigimu, žvėreliai auginami laikantis visų standartų. Negana to, tai kone labiausiai kontroliuojama gyvulininkystės šaka.

„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba  labai dažnai mus tikrina, laikomės tokių taisyklių, kokios yra. Jeigu kam nors tai nepatinka, tegul inicijuoja taisyklių pakeitimus“, – be užuolankų portalui manoūkis.lt sakė Č. Tallat-Kelpša ir pridūrė, kad gyvūnų gerovės klausimas pagrįstas emocijomis ir dabartinė situacija – gyvūnų gerovės asociacijų nuopelnas.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininko teigimu, protingiausia būtų dar palaukti ir sprendimo nepriimti, nes 2026 m. dėl kailinių žvėrelių auginimo bus sprendžiama Europos Sąjungos mastu.

***

Kailinių žvėrelių verslų ateities klausimas bus svarstomas kovo 8 d. Vyriausybės posėdyje.

Autorius: Eulalija Jonuškienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos