Vilnius. Seimo nariai ir žemdirbių asociacijos vienbalsiai sutinka – turi būti išnaudota galimybė prie ES skirtų lėšų pieno ūkiams pridėti ir valstybės papildomą finansavimą. To galimai neinicijavus Žemės ūkio ministerijai, į Vyriausybę ketina kreiptis parlamentinis Kaimo reikalų komitetas.

„Padėsime Žemės ūkio ministerijai, nes jie nesikreipė (dėl prisidėjimo iš nacionalinio biudžeto – BNS)“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė jo pirmininkas Viktoras Pranckietis. 

Paskelbusi apie paramą Lietuvos pieno gamintojams, Europos Komisija paliko galimybę iki 200 proc. kofinansavimui iš nacionalinio biudžeto, tačiau bent jau kol kas tokių ketinimų nesimato.

Seimo nariai Jonas Gudauskas ir Kęstutis Mažeika žemės ūkio viceministro Vytauto Abukausko prašė įvardyti, kada ir kur kreiptasi dėl nacionalinio kofinansavimo. 

Jis teigė neabejojantis, kad žemės ūkio ministras diskutavo apie tokias galimybes. Be to, anot jo, valstybė yra prisidėjusi, kai skyrė 8 mln. Eur nacionalinės paramos.

Ar tikrai tokios diskusijos buvo, abejojo ne vienas. Anot V. Pranckiečio, Ministerija apie tai nepranešė, tad vargu ar tai padaryta. 

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Juozas Baublys aiškino, kad tokia situacija parodo ministerijos požiūrį į problemą. „Gal ne piniguose esmė, bet požiūryje. Jei valstybė neranda galimybės prisidėti, reiškia, nepripažįsta problemos, kad žemdirbiams sunku ir tada atitinkamai Europos Komisija žiūri visai kitaip į tą problemą“, – teigė parlamentas.

Jam antrino Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas Ignas Hofmanas. „Prieš EK atrodome tikrai juokingai: prašome, EK duoda ir sako, kad prisidėkite dvigubai tiek, bet mes to nedarome. Kai kitos šalys beveik visada pasinaudoja maksimaliu prisidėjimu“, – kalbėjo I. Hofmanas. Tai, kad dauguma ES šalių narių pasinaudoja tokiomis progomis ir prideda maksimalias nacionalines lėšas anksčiau yra minėję ir kiti žemdirbių atstovai.

Komiteto posėdyje kritikos susilaukė ir ŽŪM pateikta derinti paramos schema. Žemės ūkio viceministras V. Abukauskas teigė, kad pirminis siūlymas pakeistas po diskusijų su žemdirbių atstovais.

„Po pirmo susitikimo su asociacijomis buvome pristatę patobulintą pramos schemą, išklausėme asociacijų pasiūlymus, ieškojome būdų, kaip pagrįsti, darėme dar daugiau skaičiavimų, nes buvo išsakyta, kad ekologams ir pripažintiems kooperatyvams buvo norima padidinti paramos slenkstį. Taip pat vidutiniai ūkiai buvo išsakę, kad reikėtų padidinti paramą ir vidutiniams ūkiams, todėl 35 centų riba atrodė neadekvati daugeliui asociacijų išsakytai nuomonei“, – sakė viceministras.

„Diskutavome, skaičiavome ir priėjome tokią išvadą, (...) gavome didžiosios daugumos pritarimą iš asociacijų“, – pridūrė jis.

Vis dėlto asociacijų atstovai teigė, kad nei pirminis, nei dabar pateiktas paramos skirstymo siūlymas nėra tinkamas. Tai pabrėžė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis. Anot jo, toks skirstymas yra neteisingas.

„Nepritariame dėl to, kad yra taikomos išlygos kažkam ir už borto lieka patys perspektyviausi ūkiai, kurie investavo į baltymus, riebalus, naujas technologijas, pieno kokybę, skaitmeninimą, tą pačią aplinkosaugą, biodujų gamybą“, – sakė J. Sviderskis.

Pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius aiškino, kad dabartinis paramos skirstymo variantas yra sudėtingesnis nei pirmasis, ūkininkams sunku suprasti, pagal kokius kriterijus ir kiek paramos jie gaus. 

„Skaičiavimas toks sudėtingas, kad bandai paaiškinti žmonėms – ne tik pagal kiekį, bet dar atsiranda koeficientas pagal karvių skaičių, ir dar lubos. Nepritariame ir šitam projektui, kuris dar sudėtingesnis, painesnis“, – teigė jis.

Jis klausė, kokiu pagrindu nustatyta 40 centų riba, o viceministrui atsakius, kad buvo atlikti skaičiavimai ir paimtas pusės metų vidurkis, E. Bičius stebėjosi, kodėl tuomet pirmasis siūlymas buvo 35 centai – ar tuomet nebuvo jokios analizės?

Tiek Seimo nariai, tiek asociacijų atstovai abejojo, ar pasirinkta tinkama schema, mokant paramą už pieną iki tam tikros kainos ribos, o ne už gyvulį. Galiausiai ir parlamentinio Komiteto sprendime nuspręsta siūlyti ministerijai vis dėlto paramą skirstyti už gyvulį.

Pagal dabar pateiktą derinti dokumentą, ministerija siūlo visą – 10,66 mln. Eur – ES paramą skirti pieno ūkiams, kurie už litrą pieno balandį-birželį gavo ne daugiau nei 40 centų už litrą pieno. Anksčiau ji siūlė skirti 8,86 mln. Eur ir tik tiems ūkiams, kurie gavo mažiau nei 35 centus. 

Ekologinio ūkio statusą turintiems ūkiams ir kooperatyvų nariams riba būtų 45 centai už litrą. Vienam ūkiui galėtų būti išmokama iki 20 tūkst. eurų. Parama taip pat būtų diferencijuota pagal laikomų karvių skaičių, numatytos ir paramos lubos.