Vilnius. Tęsiantis pieno krizei, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad pirmiausia reikia susitarti, jog ūkininkai jungtųsi į stambesnius ūkius ir turėtų didesnę derybinę galią, tuomet valstybė galėtų suteikti dotacijas ar paramą iš Europos Sąjungos krizių rezervo. 

„Visos priemonės svarstomos, ūkininkai labiausiai nori, ir tas suprantama, gauti tiesiogines dotacijas, kad būtų kompensuojami pieno praradimai, bet aš labiausiai siekiu, kad būtų pirmiausia susitarimas dėl struktūrinių pokyčių, o paskui galime taikyti ir valstybės pagalbos priemones“, – interviu BNS sakė ministras. 

Be to, jis teigė iš perdirbėjų laukiantis aiškaus atsakymo, kaip jie galėtų pakeiti savo eksporto struktūrą, kad supirkimo kainos vietos rinkoje nekristų taip smarkiai.

Ministras taip pat sako, kad, be tiesioginių dotacijų, ūkininkams gali būti teikiama parama apyvartinėms lėšoms, įsigyjant arba išsinuomojant pieno laikymo šaldytuvus, pienovežius.

K. Navicko teigimu, krizių rezervo aktyvavimui yra priemonės, bet to nereiktų laikyti sprendimu nuo visų bėdų. Jo nuomone, intervencinis pirkimas sudaro prielaidas, kad ilguoju laikotarpiu žaliavinio pieno kainos gali būti dar mažesnės. 

„Techniškai su Europos Komisija deriname pagalbos schemas, tai užtrunka, nenorime daug laiko prarasti, bet pirma kokybiniai pokyčiai, o paskui arba lygiagrečiai ir pagalba.

Kol kas didelio aktyvumo nėra, nes tai yra kol kas tik Baltijos valstybių krizė, kitos šalys nesusiduria su tokiu dideliu pieno kainų kritimu.

Jeigu būtų bendras kritimas visoje Europos Sąjungoje, tai mechanizmas veiktų labai greitai. Mes įtikinėjame, prisijungė latviai prie mūsų, tikiuosi ir estai prisijungs ir tikiuosi, turėsime stipresnį balsą“, – teigia ministras.

Anot jo, EK pagalbos mechanizmų gali būti ne vienas –  ir pridedama išmoka už pieninę karvę, ir išmoka prie pieno kainos ar kiti. Detalės dar nėra aiškios.

Būtent Europos Sąjungos krizių rezervo paramos ir tikimasi pirmiausia, nes neaišku, kiek krizė gali užsitęsti, koks gali būti jos poveikis visame Europos Sąjungos kontekste. K. Navicko teigimu, valstybės pagalbai priemonės projektuojamos, kai visi tie kriterijai susidės, galima tikėtis ir jos.

„Šiandien prisiimti įsipareigojimus, kad palaikysime ūkininkus ilguoju laikotarpiu, būtų per daug neatsakinga. Ruošiamės, kalbamės, tikimės tam tikrų struktūrinių pokyčių ir ruošiamės, kad būtų galimybė įjungti ir valstybės pagalbą“, – interviu BNS teigė ministras.

Penktadienį numatytas žemdirbių, ŽŪM, prekybininkų, perdirbėjų ir Konkurencijos tarybos susitikimas. Anot K. Navicko, įtraukti Konkurencijos tarybą poreikis kilo iš prekybininkų, kurie po nuskambėjusios vaistinių bylos nori prevencijos dėl kokių nors susitarimų.