Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Agropolitika
Išmokų avansai: piniginės liks tuštesnės?
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) paskelbus apie ketinimą mokėti tiesioginių išmokų avansus ir nurodžius jų dydžius, ūkininkai suskato skaičiuoti ir svarstyti, kokia bus ta galutinė paramos suma, pasieksianti jų sąskaitas.

Žemdirbių atstovai socialiniame tinkle svarsto, jei bazinės išmokos avansas sudarys 70 proc., tai visa išmoka sieks maždaug 76 Eur/ha, nors anksčiau žadėta mokėti 80 ar 82 Eur/ha. Be to, neaišku, kaip bus su ekoschemų išmokomis, ypač tų, kurios saulaukė itin daug sėkmės.

Dar nebaigus deklaravimo, pavasario pabaigoje, ŽŪM atstovų apie tai, ar bus pateisinti ūkininkų lūkesčiai dėl išmokų, klausė ir politikai. Tuomet svarstyta, kad lėšas gali tekti perskirstyti.

Bioversija m7 2024 03 29

Dabar dalis skaičių jau žinoma, vis dėlto portalo manoūkis.lt kalbinti žemdirbių atstovai pasigenda aiškesnės sistemos ir nuogąstauja dėl ekoschemų išmokų, nes apie jų avansus viešojoje erdvėje neužsimenama.

Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas, pavasarį aktyviai dalyvavęs ūkininkų protestuose, priminė, kad jau tada žemdirbiai teigė, jog pinigų neužteks.

„Matėme realią situaciją, kad Ministerija labai prašovė su skaičiavimais. Žvelgdami į ekologinių sistemų veiklas (ūkininkai intensyviai taiko tas praktikas ne vienus metus) žinojome, kad plotai bus akivaizdžiai didesni, nei skaičiavo Ministerija“, – sako A. Vanagas.

Anot jo, dar kiek ankstoka kalbėti, kiek tiksliai paramos pasieks konkrečius ūkininkus, nes ŽŪM paskelbė tik dalies išmokų avansines sumas, visai neaišku, kiek bus mokama už ekoschemas. Kalbama, kad gali mokėti 20–30 proc. mažiau.

„Graudu, kad tokiu metu, kai derlius nuimtas ir pasėliai deklaruoti, neaiškus finansavimas – nėra taip buvę. (...) Reikalavimai dideli, įsipareigojimai kelia daug iššūkių, daug popierizmo, datų sekimo ir kt., o finansinė išraiška galutiniame rezultate, tikriausiai, bus mažesnė“, – kalba ūkininkas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas teigia, kad paskelbtos sumos – linksmoji uvertiūra, o liūdnoji dalis dar laukia.

Jis priminė, kad Europos Komisija išleido du įgyvendinamuosius reglamentus, kurie nurodo, kokie gali būti išmokų avansai. Paprastai jie yra mažesni, tačiau, atsižvelgus į krizinę situaciją, leista mokėti 70 proc. tiesioginių išmokų ir 85 proc. kaimo plėtros priemonių.

Jis atkreipė dėmesį, kad reglamentas apie tiesiogines išmokas turi nuorodą į pagrindinį reglamentą, kuriame kalbama ne tik apie tiesiogines išmokas, susietąją paramą, pirmuosius hektarus, bet ir apie ekoschemas. Vis dėlto apie jų avansus kol kas nekalbama.

„Su ekoschemų avansais gali prasidėti liūdnoji dalis. Nes už negamybines ekoschemas, kur nieko nepasiekė, mokės tiek, kiek žadėjo, bet kitas teks perskaičiuoti. Po deklaravimo pasakyta, kad mokės 22 proc. mažesnes išmokas, paskutiniuose pokalbiuose jau minėjo ir 25–30 proc. mažinimą. (...) Neaišku, kodėl ekoschemų avansų neduoda. Ar nuspręsta jų visai nemokėti, kad neerzintų publikos?“ – svarsto E. Pranauskas.

Jis pridūrė, kad žemdirbių lūkesčiai buvo didesni. „Pristatant Strateginį planą skaidrėse rodomus skaičius lydėjo žodiniai komentarai, kad faktiškai išmokos gali būti mažesnės. Žmogus orientuojasi į tai, ką mato parodyta dideliais skaičiais, o ne kažkur paraštėse ar išnašose su žvaigždute“, – sako E. Pranauskas.

Portalas manoūkis.lt pasiteiravo Žemės ūkio ministerijos, kada numatoma mokėti ekoschemų avansus. Ministerijos atsakyme teigiama, kad pagal reglamentą avansai turi būti mokami iki lapkričio 30 d., vis dar vyksta patikros ekoschemose, todėl pastarajame įsakyme dėl avansų jų nėra. Ministerijos teigimu, ekoschemų avansai bus, tačiau vėliau, pagal atskirą ministro įsakymą.

E. Pranauskas, kalbėdamas apie ekoschemas, svarsto, kad šiemet kilusi sumaištis dėl didelio kai kurių priemonių populiarumo tęsis ir kitąmet, nes, jo teigimu, Ministerija suvaldyti situacijos nebando.

Anot jo, dar tik kuriant Strateginio plano priemones žemdirbiai sakė, kad gali būti sudėtinga planuoti, tad reikėtų daryti paprasčiau, tačiau galiausiai nueita kitu keliu, prikurta ekoschemų, dalį jų ūkininkai rinkosi vangiai, o kitos buvo itin patrauklios ir lūkesčius bei suplanuotus pinigus gerokai viršijo.

LŽŪBA prezidento teigimu, būtų išmintinga perskirstyti lėšas vadovaujantis šių metų duomenimis, o tai padarius, kitąmet tikėtis minimalaus svyravimo.

„Ką mes darome dabar? Keičiame trijų populiarių priemonių taisykles, įvedame naują daugiamečių žolių ekoschemą su dideliais pinigais. Ir iš esmės vėl pradedame iš naujo, užuot bandę suvaldyti chaosą remdamiesi šių metų duomenis“, – kalbėjo E. Pranauskas.

Pasak jo, keičiant kai kurių šiemet itin populiarių ekoschemų (pvz. bearimės žemdirbystės) taisykles ar iš vienos priemonės padarant dvi, vėl bus nelengva prognozuoti, kiek ūkininkų jomis susidomės, ypač jei bus išskiriamas minimalus žemės dirbimas ir už jį siūlomos gerokai mažesnės išmokos nei šiemet. 

„Kuria naujas sąlygas ir vėl laukia, kas bus, užuot mažinę svyravimo ribas“, – apie laukiančius iššūkius kalba E. Pranauskas.

Autorius: Asta Laukaitienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos