Gyvūnų gerovės klausimai: Žemės ūkio ar Aplinkos ministerijai?
2021-10-13

Vilnius. Seime svarstant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas vieningo sutarimo šiuo klausimu kol kas nesigirdi.

Diskusijas kelia nuostata, jog gyvūnų augintinių gerovės politikos formavimo klausimai turėtų būti perleisti Aplinkos ministerijai, kai dabar juos kuruoja Žemės ūkio ministerija.

Pataisose numatyta, kad pokyčiai turėtų įsigalioti nuo 2022 m. sausio 1 d. Nuotoliniame parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdyje klausimą pristatęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kalbėjo, kad šie pokyčiai buvo numatyti tiek Vyriausybės programoje, tiek ir koalicijos sutartimis. Anot jo, būtent Aplinkos ministerijai „pagal pobūdį“ yra artimiausi gyvūnų gerovės klausimai.

RVAC 21 09 30

Tiek aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, tiek Seimo narys Andrius Vyšniauskas akcentavo, kad tai esą tėra tik politinis sprendimas, o pokyčiai liestų tik teisėkūrą.

„Mes norime iš esmės keisti požiūrį į gyvūnų augintinių politiką. Pirmas žingsnis buvo žengtas pavasarį priimant įstatymą. Norime, kad būtų žiūrima ne per ūkinę pusę, o per gyvūnų teisių pusę. Per ilgą laiką, manome, kad Aplinkos ministerija būtų logiškesnė. Žemės ūkio ministerijai lieka visi naminiai gyvūnai, kurie yra ekonominis klausimas“, - kalbėjo A. Vyšniauskas.

Vis dėlto tokie siūlymai sulaukė nemažos prieštaros tiek iš kitų Seimo narių, tiek ir iš socialinių partnerių. Parlamentaras Kęstutis Mažeika tikino, kad Europoje nėra šalies, kur šiuos klausimus kuruotų ne Žemės ūkio ministerija.

Būtų, turbūt, sukurtas Europoje precedentas. Jei tai - politinis sprendimas, tai, turbūt, yra politinio bukumo viršūnė (...) Laukinių gyvūnų ir naminių gyvūnų gerovė – gal reiktų kreiptis į specialistus, profesorius, kurie paaiškintų kuo skiriasi tiems, kurie neturi to supratimo. Net gėda diskutuoti tuo klausimu. Tokie politiniai sprendimai mažų mažiausiai turi būti priimti atlikus ekspertinį vertinimą“, - dėl, anot jo, glaudžiai su veterinarija susijusių klausimų perdavimo aplinkosaugininkams piktinosi K. Mažeika.

Kad Žemės ūkio ministerijoje, galbūt, stinga šių klausimų sprendimui pajėgų, sutiko parlamentaras Vigilijus Jukna, tačiau jis ragino verčiau stiprinti pozicijas čia, o ne jas tiesiog perduoti. „Neradau nė vieno argumento, išskyrus politinį sprendimą, bet tai irgi turi būti pagrįsta. Lengviausia kažką padaryti politiškai ir paskui žiūrėti, kaip bus ir kaip išeis“, - nepritarimą išsakė Seimo narys.

Jo teigimu, negalima tokiais politiniais sprendimais versti socialinius partnerius gyventi keturių metų ciklais, kai kita valdžia vėl sugalvos ką nors keisti vardan politikos. Juolab, kad jau yra politinių sprendimų pavyzdžių, kai jie buvo tai priimami, tai atšaukiami, o per tą laiką iš institucijų išsibėgiojo specialistai.

Tai, kad toks sprendimas neturėtų analogų, antrino ir Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos vadovas Audrius Kučinskas. „Kontrolė išlieka Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tad kitas, svarbiausias, argumentas - mes turėsime nesusikalbėjimą: dvi politiką formuojančios organizacijos įpareigoja vykdyti kontrolę ar darbus. Ir taip nėra aiškios takoskyros tarp gyvūnų, jau ir taip diskutavome apie augintinius, kur ta riba. Triušiai - augintiniai ir ne? (...) Negali formuoti politikos ne specialistai“, - kalbėjo A. Kučinskas.

Kai kuriems posėdžio dalyviams replikuojant, kad formuojant politiką nereikia turėti specifinių žinių, kiti argumentavo, kad norint sukurti gerovės sąlygas gyvūnui, būtina žinoti jo fiziologiją ir žinoti, kaip tai pasiekti.

Žemdirbių atstovai taip pat tikino, kad tokie politiniai sprendimai neprideda solidumo, juolab, kad susirūpinimas gyvūnų augintinių veisimu, anot jų, jau liečia ne tik gyvūnų teises, tačiau ir turi labai aiškią ūkinę bei ekonominę pusę. 

V. Jukna teigė nekvestionuojantis klausimo kėlimo būtinybės, tačiau jį sprendžiant ragino remtis ne politika ir emocijomis, o racionaliais, turinčiais aiškų pagrindą argumentais.

Reziumuodamas diskusiją parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė šio svarstyme daryti pertrauką, o per tą laiką įsitikinti, ar tikrai „tai turi svarbią reikšmę“.

Lemiamu komiteto pirmininko balsu nuspręsta ne tik daryti pertrauką, tačiau ir prašyti šiam klausimui ekspertinio vertinimo, po kurio vėl bus sugrįžta prie diskusijų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai