Vilnius. Po ilgų diskusijų, pataisų ir svarstymo pertraukų antradienį Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas.

Jomis įteisintas privalomas kačių, šunų bei šeškų ženklinimas mikroschemomis ir registravimas Gyvūnų augintinių registre, taip pat uždrausta prekiauti gyvūnais augintiniais lauko sąlygomis ir turgavietėse.

Katės, šunys ir šeškai, atvesti nuo privalomo ženklinimo įsigaliojimo dienos, turės būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki šių gyvūnų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.

Iki šios nuostatos įsigaliojimo atvesti minėti gyvūnai, kurie nėra paženklinti mikroschemomis, turės būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per metus - iki 2022 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.

Jei šie gyvūnai yra naudojami versliniam veisimui ir bus atvesti iki šių metų gegužės 1 d., jie privalės būti paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki 2021 m. rugsėjo 1 d.

Pataisose numatoma, kad gyvūnus augintinius ženklinti ir duomenis teikti Gyvūnų augintinių registrui galės ne tik veterinarijos gydytojai, bet ir specialius mokymus baigę asmenys. Už kačių, šunų ir šeškų paženklinimą mikroschema ir įregistravimą į Gyvūnų augintinių registrą atsakys jų laikytojas ar savininkas.

Diskusijose svarsčius, kaip bus su socialiai pažeidžiamų asmenų augintiniais, ar tai nebus per sunki našta, ar dar daugiau augintinių netaps beglobiais, jiems nuspręsta ženklinimo ir registravimo išlaidas kompensuoti, tačiau ribotą laiką.

Numatyta, kad  socialiai remtinų asmenų laikomų šunų, kačių, šeškų, atvestų iki gegužės 1 d., ženklinimo ir registravimo išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų taip pat kompensuojamos gyvūnų globėjų laikomų šunų, kačių ir šeškų ženklinimo ir registravimo išlaidos. Išlaidos bus kompensuojamos iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Priimtomis pataisomis taip pat nuspręsta patikslinti verslinio gyvūnų augintinių veisimo ir gyvūno suluošinimo sąvokas. Verslinis gyvūnų augintinių veisimas bus apibrėžiamas, kaip teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių veisimas siekiant pelno, įskaitant kergimą. Gyvūno suluošinimas bus suprantamas, kaip veiksmai ar neveikimas, dėl kurių sužalojamos gyvūno kūno dalys ir (ar) organai ir (arba) atsiranda žalingų liekamųjų reiškinių jo fizinei ir (ar) psichikos sveikatai.

Įstatyme papildytas veiksmų, laikomų žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, sąrašas. Pagal priimtas naujas nuostatas žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu taip pat bus laikomas gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, gyvūno augintinio savininko nesutikimas bendradarbiauti su įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnais, informacijos apie jo laikomų gyvūnų gerovę, sveikatos būklę, buvimo vietą ar kitas svarbias aplinkybes nesuteikimas.

Įstatymo pataisose numatyta ir nauja pareiga veterinarijos gydytojams. Jie, nustatę, kad gydomų gyvūnų sveikatos sutrikimai ar kūno sužalojimai galimai kilo ar buvo sąlygoti šiame įstatyme įtvirtintų žiauraus elgesio veiksmų, apie tokius atvejus privalės nedelsdami informuoti kompetentingas institucijas.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimams pritarė 94 Seimo nariai, prieš buvo 9, susilaikė 22 parlamentarai.

LRS, MŪ inf.