Vilnius. Lietuva, kaip ir daugelis ES valstybių narių, laikosi gana griežto požiūrio dėl genetiškai modifikuotų (GM) augalų auginimo savo šalies teritorijoje. Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) atlikti tyrimai patvirtino, jog Lietuvos augalininkystės ūkiuose auginami ir rinkoje parduodami augalai nėra GM.

Lietuva, kaip ir daugelis ES valstybių narių, naudojasi 2015 kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/412) suteikta galimybe riboti GM augalų auginimą. ES valstybės narės pagal šią direktyvą gali ES įteisintų GM augalų auginimo ribojimą grįsti ne vien tik poveikio aplinkai ar sveikatai vertinimu, bet ir miesto ar kaimo planavimu, socialinio bei ekonominio poveikio vertinimu, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimo kituose produktuose vengimu ir kitais argumentais.

Aplinkos ministerija dar 2015 m. raštu pateikė reikalavimą Europos Komisijai dėl kiekvieno genetiškai modifikuotų organizmų suteikto leidimo geografinės taikymo srities, kad visa Lietuvos Respublikos teritorija nebūtų įtraukta į GMO auginimo zoną pagal GMO sąrašą.

Šiame sąraše taip pat paminėti genetiškai modifikuoti kukurūzai MON810, kurie šiuo metu vieninteliai komerciniais tikslais leidžiami auginti Europos Sąjungoje.

„Jeigu Lietuvos pozicija dėl GM augalų auginimo pasikeistų ir būtų nutarta leisti auginti tam tikrus GM augalus, tai Lietuva tam pasirengusi ir turi patvirtintus teisės aktus, užtikrinančius deramą šių pasėlių kontrolę“, - į portalo manoūkis.lt klausimą dėl GM augalų auginimo mūsų šalyje atsako VAT specialistai.

Yra daugiau negu 100 GM kukurūzų veislių

VAT informuoja, kad GM augalų veislės įrašomos į ES Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą, jas žymint tam tikru indeksu.

Bendrajame kataloge galima rasti daugiau negu 100 registruotų MON810 kukurūzų veislių. Pirmą kartą Europos Komisija sprendimą, kad ši kukurūzų genetinė modifikacija neturės neigiamo poveikio žmogaus sveikatai arba aplinkai, priėmė dar 1998 m Todėl buvo leista į rinką tiekti MON810 kukurūzų sėklas. Jos žymimos indeksu 34.

Šios veislės registruotos Ispanijoje, Portugalijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Slovakijoje.

Vadovaujantis Tarptautinės žemės ūkio biotechnologijų organizacijos duomenis, tik dvi ES šalys, Ispanija ir Portugalija, šiuo metu augina MON810 modifikacijos kukurūzus.

2018 m. duomenimis, šiose šalyse GM kukurūzais iš viso užsėtas 120,979 ha žemės plotas: Ispanijoje – 115,246 ha, Portugalijoje – 5,733 ha. Šios šalys GM kukurūzus augino siekdamos riboti žaladario europinio kukurūzinio ugniuko (Ostrinia nubilalis (Hubner)) plitimą.

Vykdo GMO stebėseną

Valstybinė augalininkystės tarnyba kasmet vykdo žemės ūkio augalų, kuriuose yra didelė tikimybė aptikti GM organizmų priemaišų, pasėlių ir rinkoje parduodamų gėlių stebėseną.

2019 m. Augalininkystės tarnybos specialistai paėmė 81 mėginį iš Lietuvoje auginamų pasėlių (kviečių, rapsų, kukurūzų, pupų, bulvių, cukrinių runkelių, liucernų ir sojų) ir 14 mėginių iš tiekiamų rinkai gėlių (petunijų, surfinijų, gvazdikų ir rožių). Taip pat buvo paimti 6 sėklos mėginiai iš Lietuvos Respublikoje išaugintų ir sertifikuotų sėklos siuntų.

Visi šie mėginiai buvo pateikti Nacionalinio maisto ir veterinarijos instituto rizikos vertinimo specialistams augalų GM tyrimams atlikti. Visų mėginių rezultatai patvirtino, jog Lietuvos augalininkystės ūkiuose auginami ir rinkoje parduodami augalai nėra GM.

Augalininkystės tarnyba taip pat kontroliuoja įvežamų į Lietuvos Respubliką, vežamų per ją į kitas ES šalis, taip pat vežamų tranzitu žmonių maistui ir gyvūnų pašarams neskirtų GM organizmų rizikos kultūrų siuntas.

VAT duomenimis, iki šiol į Lietuvą nebuvo vežta GM siuntų, kurios būtų neskirtos žmonių maistui ir gyvūnų pašarams.

Šį faktą patvirtina kiekvienais metais atliekama įvežamų GMO atsiradimo rizikos kultūrų siuntų stebėsena. Vien pernai Augalininkystės tarnybos specialistai Lietuvos pasienyje ėmė mėginius iš sėjamųjų linų sėklos,­ rapsų ir kviečių sėklų rizikos kultūrų siuntų iš Rusijos, Kazachstano ir Ukrainos. Visų mėginių tyrimų atsakymai dėl GM buvo neigiami.

MŪ, VAT inf.