Vilnius. Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) vertinami prieštaringai. Seimas ėmėsi svarstyti Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisas, kurios leistų pačiai šaliai spręsti, kurie GMO galės būti auginami ar naudojami Lietuvoje.

Dabar ES leidžia auginti tik tam tikrų veislių GM kukurūzus. Bendrijoje yra tik dvi valstybės narės, kurios juos augina. Tai – Ispanija ir Portugalija. Kitos šalys jokių GM augalų savo teritorijose neaugina.

Seimas gegužę priėmė svarstyti Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisas. Jos numato, kad Lietuvoje būtų draudžiama naudoti ar auginti kai kuriuos genetiškai modifikuotus produktus, nors Europos Sąjungoje juos naudoti būtų galima. Dėl to turėtų susitarti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos. GMO sąrašą tvirtintų aplinkos ministras. 

„Siūlome, kad būtų pasinaudota Europos Sąjungos direktyvos galimybe, kurioje leidžiama šaliai narei drausti naudoti GMO. Mūsų tokia pozicija išlieka. Ir tik vienetiniais atvejais būtų galima priimti tarpinius sprendimus“, – pristatydamas Seime pataisas teigė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

K. Mažeika pabrėžė, kad ketinama bausti už neleistiną genetiškai modifikuotų organizmų įvežimą ir naudojimą. Seimui pritarus, baudos siektų nuo 150 eurų iki 6 tūkst. eurų. „Iki šiol atsakomybės už GMO įvežimą, laikymą, jų naudojimą, pardavimą nebuvo“, – teigė jis.

Pataisos numato, kad Lietuva neteiktų prašymo Europos Komisijai dėl jos išbraukimo iš teritorijų, kuriose GMO auginimas draudžiamas, jeigu Žemės ūkio ministerija nepritartų draudimui auginti konkretų augalą.  

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Maisto pramonės ir kokybės skyriaus patarėjas Rolandas Valatkevičius portalui manoukis.lt paaiškino, jog klausimas dėl GMO reguliavimo nėra naujas, bet tik dabar 2015 metų ES direktyvos, kuri leidžia kiekvienai šaliai nariai apsispręsti dėl GM augalų auginimo, nuostatos perkeliamos į mūsų šalies GMO įstatymą.

„Kadangi būtent šiuo metu Seime imtasi svarstyti GMO įstatymo pataisas, ir apie tai pasklido informacija, tai tiek politikai, tiek žemdirbių atstovai vėl ėmėsi diskutuoti šiuo klausimu. Jau dabar ES galioja sistema, kai kiekviena šalis narė pati apsisprendžia, ar leisti savo teritorijoje auginti GM augalus, ar ne. Lietuva yra viena tų šalių, kuri draudžia bet kokį GM augalų auginimą, ir dėl to buvo apsispręsta dar 2016 metais“, – portalui manoukis.lt sakė R. Valatkevičius.  

Pasak ŽŪM patarėjo, jeigu kokia nors selekcijos kompanija ES norėtų auginimo tikslais platinti GM augalų veisles, pavyzdžiui, sojas, ir gauti tam leidimą, tai Europos Komisija kaskart klaustų kiekvienos valstybės narės, ar ji sutinka savo teritorijoje tas sojas auginti. Pavyzdžiui, gali būti taip, kad leidimas būtų išduodamas, tik 5-ose šalyse iš visų Bendrijos šalių narių ar pan..

Žemdirbių atstovų nuomonės skirtingos

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas, Ukmergės rajono ūkininkas Saulius Daniulis sako, kad ekologinėje žemdirbystėje jokių GMO negali būti. Todėl šį ūkininkavimo būdą pasirinkę žemdirbiai palaiko sprendimą, kad mūsų šalis jokių GM augalų neaugintų.

„Jeigu visa Europa eina ekologine kryptimi, kaip dabar numatyta strategijoje Nuo lauko iki stalo - labiau plečia būtent ekologinę žemės ūkio gamybą, renkasi kokybišką, tvarią produkciją, tai GM augalų auginimas su tuo tikrai niekaip nesuderinamas“, - priduria S. Daniulis.

Kitų sričių žemdirbių, turinčių chemizuotus ūkius, nuomonės dėl GM augalų įvairios, tačiau ne visuomet jie jas garsiai išsako. Yra tokių ūkininkų, kurie iš principo nieko prieš GMO neturi ir galbūt net norėtų auginti kai kuriuos GM augalus. Kaip, pavyzdžiui, amerikiečiai. Mat yra sukurta GM augalų, kurie atsparūs prieštaringai vertinamam herbicidui glifosatui, naikinančiam visą žaliąją augmeniją, išskyrus tam tikrų veislių GM augalus. Šiuo atveju būna paprastesnė ir pigesnė tokių GM pasėlių priežiūra. Vadinasi, gali išauginti derlių mažesne savikaina.

Žiniasklaidai paskelbus informaciją apie minėto GMO įstatymo pataisų svarstymą Seime, temai neabejingi kai kurie aktyvūs žemdirbiai nuomones reiškė ir savo paskyrose socialiniame tinkle.

Paskyroje „Puidokų ūkis“ teigė: „Jei leidžiama įsivežti GMO, tai turi būti leidžiama ir auginti GMO. Jei neleidžiame auginti, tuomet ir neleiskime įvežti (nesvarbu, maistui, pašarui ar techniniams poreikiams). Išimtiniai atvejai galėtų būti taikomi tik tuomet, kai nėra galimybės tokios įvežtinės produkcijos pakeisti vietoje užauginta.“ Puidokų ūkio nuomone, turi būti vienodos taisyklės - vienodos konkurencinės sąlygos‼️

Aktyvus ūkininkas ir Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius savo asmeninės socialinio tinklo paskyroje išsakė mintį, kad „ES šalims uždraudus auginti GMO, būtina uždrausti atitinkamų produktų įvežimą dėl lygesnių konkurencinių sąlygų.“ Pasak R. Juknevičiaus, to buvo prašyta politikų Lietuvoje ir mūsų atstovų ES Taryboje. „Gal pandemija labiau privers rūpintis vietiniais gamintojais,“ - retoriškai klausia šiauliečių ūkininkų atstovas.  

Sprendimus galima keisti

Tokios nuomonės žemdirbiams kyla dėl to, jog, nepaisant draudimų auginti GM augalus, į ES leidžiama įvežti daugybę maistui ir pašarams naudojamų GMO žaliavų bei produkcijos, tokios, kaip GM sojos, GM kukurūzai, jų aliejus, išspaudos ir pan.

ŽŪM atstovas R. Valatkevičius primena, kad tuo laiku, kai ministerija svarstė klausimus dėl GM augalų auginimo, jie buvo aptarti ir su socialiniais partneriais.

„Tuo metu buvo sutarta, kad GM augalų nereikia auginti. Tačiau, aišku, jeigu dabar atsirastų kokia nors įmonė, norinti platinti GM augalų veisles, vėl būtų klausiama socialinių partnerių nuomonės. Mat kiekvienu atveju reikėtų kreiptis į EK su prašymu, kad konkrečiai tai GM veislei norime taikyti draudimo išimtį. Nėra taip, kad dabar viskas uždrausta visiems laikams. Kiekvienu konkrečiu atveju būtų derinama ne tik tarp Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, bet ir klausiama žemdirbių nuomonės“, - apie sprendimų dėl GMO priėmimo tvarką aiškina R. Valatkevičius.  

Kodėl ES į savo rinką įsileidžia maistui ar pašarams naudojamus GMO produktus? Pasak R. Valatkevičius, iš tiesų, leidimų į Bendrijos rinką įsileisti maistui ir pašarams naudojamus GMO yra nemažai. Taip daroma dėl to, kad kai kuria produkcija ES šalys pačios negali apsirūpinti, pavyzdžiui, pašarams naudojamais sojų rupiniais, kurie yra vienas pagrindinių ir pigiausių baltymų pašaruose. Todėl jų labai daug importuojama iš Pietų Amerikos ir beveik visi jie yra GM.  

MŪ, BNS inf.