EK siūlo per dešimtmetį perpus sumažinti pesticidų naudojimą
2020-05-21

Briuselis / Vilnius. Siekiant pereiti prie tvarios maisto sistemos, aprūpinant Europos gyventojus sveikesniu maistu, Europos Komisija (EK) siūlo iki 2030 metų 50 proc. sumažinti pesticidų ir bent 20 proc. trąšų naudojimą. Šiuos siūlymus dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba.

ES iš tiesų susiduria su problema – kaip Bendrijoje užtikrinti mažesnį žemės ūkio intensyvumą, siekti klimato kaitos mažinimo tikslų, saugoti bioįvairovę ir tuo pačiu metu užtikrinti saugaus maisto prieinamumą, įperkamumą ir įvairovę. Naujoji Europos iniciatyva „Nuo lauko iki stalo“ (angl. From Farm to Fork) siekia išspręsti šias dilemas.

EK atstovybė Lietuvoje pranešė, jog taip pat numatoma 50 proc. sumažinti gyvuliams ir akvakultūrai naudojamų antimikrobinių medžiagų pardavimą ir 25 proc. žemės naudoti ekologiniam ūkininkavimui.

Linas Agro 20 06 01

„Tai padės sumažinti ES maisto sistemos poveikį aplinkai ir klimatui ir sustiprinti jos atsparumą, taip apsaugant piliečių sveikatą ir ekonominės veiklos vykdytojų pragyvenimo šaltinius“, – teigiama pranešime.

Be to,  EK numato, kad iki 2030 metų bent 30 proc. Europos sausumų ir jūrų būtų paverstos saugomomis teritorijomis, o bent 10 proc. žemės grąžinti biologine įvairove turtingų kraštovaizdžio elementų.

Taip pat siūloma atkurti pažeistas ekosistemas ir upes, gerinti saugomų buveinių ir rūšių būklę, mažinti taršą, žalinti miestus, stiprinti ekologinį ūkininkavimą bei gerinti miškų būklę.

Biologinei įvairovei apsaugoti iš įvairių šaltinių ketinama skirti 20 mlrd. eurų per metus.

ES inicijuoja, Lietuva diskutuoja

„Mes iš esmės sutinkame, kad EK iniciatyva siekia spręsti svarbius iššūkius. Manome, kad mokslas, inovatyvūs augalų apsaugos sprendimai ir pažangus ūkininkavimas padeda spręsti visos ES žemės ūkyje kylančius iššūkius. Tačiau šįkart norime atkreipti dėmesį, kad tikslai visai Europai, nuo pietų iki šiaurės, negali būti nustatyti aritmetiškai vienodi.

Skirtinguose regionuose skiriasi dirvožemių sudėtis, vegetacijos laikotarpis, auginami augalai, juos puolančios ligos, kenkėjai ir kenkėjų generacijų skaičius per metus. Lietuvos ūkių žemės produktyvumo rodikliai kol kas yra mažesni nei atitinkamų to paties ekonominio dydžio grupių ES šalių ūkių. Taigi, bendras vardiklis netinka visoms ES valstybėms“, – pažymi Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė.

Naująja EK strategija „Nuo lauko iki stalo“ siekiama įtvirtinti tvarios žemės ūkio plėtros tikslus. Pasak Z. Varanavičienės, Lietuvos žemės ūkis jau seniai eina tuo keliu. Tą įrodo, pavyzdžiui, herbicidų naudojimo dinamika. ES 1960 m. tam tikras herbicidų kiekis nuo piktžolių apsaugojo vieną hektarą, dabar tiek pat herbicidų apsaugo net 32 hektarus, taigi sunaudojama net 97 proc. mažiau produkto.

Siekiant dar didesnės pažangos, visoje ES ir Lietuvoje toliau investuojama į tyrimus ir mokslą siekiant ūkininkams pasiūlyti vis labiau aplinkai draugiškus augalų apsaugos sprendimus ir galimybę taikyti tikslųjį ūkininkavimą.

Remiantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto analize, Lietuva pagal bendrąją produkciją, vidutiniškai tenkančią vienam hektarui žemės ūkio naudmenų (ŽŪN), 2017 m. užėmė tik ketvirtą vietą nuo galo tarp visų ES šalių. Vidutiniškai 2012–2017 m. visuose Lietuvos ūkiuose sukuriama produkcija, tenkanti 1 ha ŽŪN, tesiekė 37 proc. ES šalių vidurkio.

Pagal siūlomą EK strategiją šalys narės turėtų ambicingai atsisakyti daugelio augalų apsaugos sprendimų. Šiemet kompanijos „StewardRedqueen“ paskelbtoje analizėje „Mažas derlius“ (LowYield II) pateikiami skaičiavimai, kiek sumažėtų auginamų žemės kultūrų derlius ir kiek išaugtų jų kaina, jei būtų atsisakyta tam tikrų augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų.

„Išvada paprasta – jei jau einame augalų apsaugos produktų mažinimo link, derliai bus mažesni, o norint turėti tokį patį maisto kiekį kaip anksčiau, reikės daugiau dirbamos žemės. Vieną strategiją įgyvendiname, nuo kitos – klimato kaitos tikslų – tolstame, nes dirbdami daugiau žemės daugiau ir turėsime anglies dvideginio emisijų, o patiekalus gardinsime iš toli, kur galioja žemesni aplinkosaugos ir maisto standartai, gabenamais česnakais“, – pabrėžia Z. Varanavičienė.

Remiantis 2018 m. „Ecorys“ atlikta analize, ES taikomi patys griežčiausi pasaulyje augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai ir naudojimo reikalavimai, taigi, ir patys griežčiausi pasaulyje žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos standartai.

„Įgyvendinant EK siekius ragintume valdžios institucijas laikytis visaapimančio požiūrio į žemės ūkio problematiką. Joje – daugybė dedamųjų: saugus maistas vartotojui, ekonominis ūkių tvarumas, žemdirbių pajamų stabilumas. Galima valgyti brangiai ir skaičiuojant kiekvieną kąsnį, taip pat galima maitintis saugiai, pagal poreikius ir nesibaiminant, kad trukdysime globaliems tikslams – viskas suderinama, tereikia visaapimančio požiūrio ir mokslu pagrįstų sprendimų“, – pažymi Z. Varanavičienė.

BNS, LAAA, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kurios įstaigos darbą karantino laikotarpiu vertinate geriausiai?
Orai