Vilnius. Žemės ūkio ministrui pasirašius įsakymą, kuriuo didinamos išmokos ekologiniams ūkiams, viena iš ekologinio ūkininkavimo lyderių Europoje „AUGA group“ pranešė, kad mažins ekologinės gamybos apimtis.

Ekologinės gamybos plotus mažina ir kiti ūkiai (Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos duomenimis, šiemet deklaruota beveik 14 proc. mažiau ekologinės gamybos plotų). Juos vienijančios asociacijos kalba apie tokiam ūkininkavimui nepalankią agrarinę politiką ir rėmimo sistemą, o verslas reaguoja veiksmais ir grįžta prie tradicinės žemdirbystės. O tai gali būti tik regreso pradžia.

Apie tai, kad iš dalies traukiasi iš ekologinės gamybos, neseniai paskelbė viena didžiausių Europoje ekologinės gamybos kompanijų „AUGA group“. Jos valdomas ekologinės gamybos plotas – 38 tūkst. hektarų.

Pranešime akcijų biržai bendrovė įvardija jau minėtą ūkių traukimosi tendenciją ir teigia, kad žemės ūkio politika yra vis labiau orientuota į konvencinių (t. y. tradicinių) ūkių žalinimą, o ne ekologinių plėtrą.

„Norėdami pasiekti strategijoje užsibrėžtų tikslų ir išspręsti viso žemės ūkio sektoriaus emisijų problemą, nebegalime toliau dirbti tik nišinėje ekologinės žemdirbystės rinkoje, kuri Lietuvoje sudaro tik 8 proc. viso dirbamo žemės ploto“, – nurodo bendrovė „AUGA group“.

Apie tai, kad ekologinių ūkių plėtra – tik deklaratyvūs teiginiai, o esama žemės ūkio politika sukels priešingą efektą nei laukiama, ne kartą viešojoje erdvėje nurodė ir žemdirbių organizacijos. Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) dar liepą išplatino rezoliuciją, ragindama Žemės ūkio ministeriją atsižvelgti į pasiūlymus.

Rezoliucijoje primenamas ES žaliojo kurso tikslas iki 2030 m. šalims narėms bent 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės valdyti pagal ekologinio ūkininkavimo principus. Lietuvos tikslas – 13 proc. iki 2027 m., 15 proc. – iki 2030 metų.

Išmokas padidino, bet... 

Žemės ūkio ministro įsakymas pakeisti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių taisykles, tarp jų ir priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“, reiškia tai, kad parama didės tik tiems ūkiams, kurie į ekologinį ūkininkavimą įsitraukė anksčiau, o 2023-ieji yra paskutiniai šios priemonės įgyvendinimo metai. NMA duomenimis, jau išmokėta 97 proc. paramos lėšų, skirtų šiai 2014-2020 m. paramos priemonei.

Kodėl reikėjo keisti išmokų dydį? Žemės ūkio ministerijos atsakyme portalui manoūkis.lt nurodoma, kad išmokos ekologiniams ūkiams pakeistos siekiant pareiškėjų lygiavertiškumo ir norint jas suvienodinti su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu. Vis dėlto žemdirbiai kaip tik ir kritikuoja Strateginio plano priemones ir jose numatytą paramą ekologiniams ūkiams.

Ministro įsakymu pakeistos ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklės. Išmokos gerokai padidintos specifinių pievų tvarkymui (nuo 69 iki 297 Eur/ha), už daugiamečių žolių (nuo 65 iki 170 Eur/ha), medingųjų augalų (nuo 97 iki 180 Eur/ha) juostas ar laukus ariamojoje žemėje, melioracijos griovių priežiūrą ir kitoms priemonėms.

ŽŪM teigimu, tai irgi padaryta norint suvienodinti KPP ir Strateginio plano kompensacinius išmokų dydžius (už pievas). Be to, šiemet buvo priimamos naujos paraiškos pagal tas veiklas, kurių atitikmens nėra Strateginiame plane, todėl atsižvelgiant į tai perskaičiuotos išmokos melioracijos griovių šlaitų priežiūrai. Pagal šią priemonę prisiimtus įsipareigojimus pareiškėjai vykdys iki 2025 metų.

Remiantis NMA statistine informacija, išmokėtoji paramos suma nuo skirtų paramos lėšų priemonei „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ sudaro 77 procentus.

Išgelbės auditas?

LEŪA skaičiavimu, ekologinių ūkių plotas šiemet, palyginti su 2022 m., susitraukė 38 tūkst. ha ir sudarė apie 8 proc. viso Lietuvoje dirbamo žemės ploto. Matydama tokias tendencijas, Ministerija svarsto atlikti auditą, kad išsiaiškintų ekologinių ūkių mažėjimo priežastis.

Kritikai atkerta, kad priežastis viena – ministerijos nesugebėjimas girdėti asociacijos ir žemdirbių pasiūlymų.

Šiuo metu rengiamuose Strateginio plano keitimo pirminiuose pasiūlymuose ekologiniams ūkiams norima nustatyti maksimalias išmokas, tačiau ar tikrai tokios korekcijos bus patvirtintos ir kaip į jas reaguos agroverslas – tebėra atviras klausimas.