


Vilnius. Mūsų šalyje per metus beveik 14 proc. sumažėjo ekologinių ūkių. Lietuvos ekologinių ūkių asociacija sako, kad toks nuosmukis yra sparčiausias šalies istorijoje, dėl to ji kaltina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) politiką ir išmokų sistemą.
Ministerija kol kas nekomentuoja tokių ūkių mažėjimo priežasčių ir jau šiais metais žada didinti išmokas tokiems ūkiams. Atsižvelgusi į žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų bei gyvulių deklaravimo rezultatus, ji ketina peržiūrėti ekologiniams ūkiams skirtų intervencinių priemonių nuostatas.
„Bus peržiūrėtos, išnagrinėtos ir įvertintos priežastys, kodėl ekologiniai plotai mažėja, sprendžiama, kokių papildomų skatinamųjų priemonių būtų galima imtis, siekiant populiarinti tiek ekologinį ūkininkavimą, tiek ekologinių produktų vartojimą“, – BNS teigė Ministerija.
Be to, pasak jos, su Europos Komisija suderinti didesni kompensacijų dydžiai – jie didės nuo 3 iki 46 proc. (priklausomai nuo deklaruotų augalų).
Asociacija ŽŪM skirtoje rezoliucijoje pažymi, kad ekologiniai ūkiai vietoj planuoto proveržio sparčiai traukiasi.
Ukmergės rajone 120 ha ekologinį ūkį valdantis Saulius Daniulis BNS teigė, kad dėl išmokų mažinimo iš ekologinio ūkininkavimo pasitraukia didelė dalis ūkininkų. Be to, ūkininkai tikėjosi, kad šiemet šis ribojimas bus panaikintas, tačiau taip neįvyko.
„Finansiškai, kad ūkininkas prisiima įsipareigojimus, ar pirmam, ar 201, ar 301 hektarui, įsipareigojimai tokie patys, tai kodėl už tą 201 ha atimami 30 procentų? (...) Ūkininkai nusivylę“, – sakė S. Daniulis.
„Nuo 2016 m. šis periodas tęsėsi iki 2023 metų. Dabar naujas periodas yra, bet paliko tas pačias sąlygas, todėl ir išeina gamybiniai ūkiai, kurie turi po 200–300 hektarų“, – komentavo jis.
S. Daniulio teigimu, ūkininkams svarbu, kad produkcija būtų ekologiška, tačiau jie nebeišgali išlaikyti šių ūkių.
„Nesvarbu, kad tu ekologas, žalias, sau maistą užsiaugini, bet finansai turi sueiti“, – sakė jis.
Didesnio nei 200 ha buvusio ekologinio ūkio Ukmergės rajone vadovas Ramūnas Nanartavičius, tokį ūkį turėjęs nuo 2005 metų, BNS sakė, kad šiemet jam teko atsisakyti ekologiško ūkininkavimo.
„Vienas iš pagrindinių dalykų – ekologiniam ūkiui gerokai sudėtingiau, o ta sistema tokia, kokia ji yra, tai nė kiek neskatina ekologinio ūkininkavimo“, – BNS teigė ūkininkas.
„Įsipareigojimų krūvos: mažinti laukų negali, pakeisti nieko negali, o pinigų praktiškai nėra“, – pridūrė R. Nanartavičius.
Anot jo, ekologiško ūkio versle sunku užsidirbti, be to, yra daug ribojančių įsipareigojimų.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Žavios ir darbščios – tokios Lietuvos ūkininkės
2023-11-30 -
Augintojo sode – graikinių riešutmedžių kolekcija
2023-11-28 -
Srutų išpylimo į laukus poreikį vertins savivaldybių ekstremalių situacijų centrai
2023-11-27
Skaitomiausios naujienos
-
Išmokų avansai: sąskaitos pildosi, tačiau ne tiek, kiek tikėtasi?
2023-11-08 -
Nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos glumina savininkus
2023-11-22 -
Vienų reikalaujama pievas atstatyti, kiti negali jų deklaruoti
2023-11-28
(0)