Akademija (Kėdainių r.) Kaip atrodo pasėliai, kokius agronominius ir cheminius sprendimus rekomenduoja konsultantai? Situacija skirtingų Lietuvos rajonų laukuose aptarta Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) nuotoliniame seminare, rašo agroakademija.lt.

LŽŪKT vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė sužinoti apie pasėlių situaciją Lietuvoje kvietė prisijungus prie informacinės sistemos IKMIS. Joje LŽŪKT augalininkystės konsultantai pateikia informaciją iš dinaminių pasėlių stebėjimų, atliekamų kas savaitę. Šiuo metu stebimi žieminių rapsų, žieminių kviečių ir sėjamųjų žirnių pasėliai. 

„Prasidėjo intensyviausias augalų augimas, todėl pasižiūrėti, kokios yra žaladarių plitimo tendencijos yra labai aktualu“, – sakė G. Masliukovienė.

Specialistė akcentavo didžiulę agrometeorologinių sąlygų įtaką pasėliams. Jas sistemoje IKMIS fiksuoja 97 meteostotys. Šios stotelės turi ne tik lauko, bet ir sodo, daržo augalų ligų, kenkėjų prognozavimo modulius.

Kalbėdama apie IKMIS fiksuojamus stichinius meteorologinius reiškinius, G. Masliukovienė nurodė, kad balandžio mėnesį stichinė sausra jau registruota Kalvarijos sav. ir Vilkaviškio r., o gegužės 5 d. Šakių, Kėdainių, Radviliškio, Panevėžio, Pasvalio rajonuose. Ši informacija labai svarbi ūkininkams, kurių nuo sausros nukentėję pasėliai yra drausti.

LŽŪKT Šalčininkų r. biuro vyresnysis augalininkystės konsultantas Eugenijus Lukoševičius, pristatydamas pasėlių situaciją Švenčionių rajone, akcentavo augimo reguliatorių naudojimo specifiškumą.

Pasak jo, sausros metu augalai ir taip stresuoja, todėl augimo reguliatorių nereikia. Natūraliai augalų stiebus stiprina kalis ir varis. Sausas saulėtas oras taip pat skatina natūralų javų atsparumą išgulimui.

Konsultantas rekomendavo nenaudoti augimo reguliatorių, kurių veiklioji medžiaga etafonas, su mikroelementinėmis trąšomis, kuriuose yra vario ir magnio, nes galima apdeginti javų lapus ir sutrikdyti augalų augimą.

Svarbus atsakingas požiūris į apsaugos priemones

Pasak LŽŪKT Švenčionių r. biuro augalininkystės konsultantės Vigitos Žeimo, stebimi žieminių javų pasėliai peržiemojo labai skirtingai: vieni pasitiko pavasarį pradėję sparčiai krūmytis, kiti stipriai nukentėjo nuo pavasarinio pelėsio arba pavasarį atrodė prastai dėl rudenį sėją apsunkinusių gausių kritulių. Žieminiai rapsai dėl nepalankių oro sąlygų žiemą praretėjo, nors augalų skaičius viename kvadratiniame metre išliko pakankamas.

Konsultantė akcentavo pavasarinio akėjimo naudą. Žieminių rugių laukas buvo stipriai pažeistas pavasarinio pelėsio, atrodė blogai peržiemojęs. Akėta kovo 18 d., o balandžio pabaigoje pasėlis atrodo geros būklės, nes pagerinta dirvožemio fizinė būklė, sumažintas drėgmės garavimas iš gilesnių sluoksnių, pavasarinio pelėsio kiekis. Teigiama, jog pavasarį, kai tik galima įvažiuoti į laukus, akėjimas atstoja 100 kg salietros, tad ūkininkas sutaupė, galėjo neskubėti tręšti.

Pasak V. Žeimo, dirva šilo labai lėtai. Ne visi ūkininkai, planuodami pavasarinius tręšimus, vadovaujasi dirvožemio temperatūra, tad vieni skubėjo tręšti, bijodami, jog pritrūks drėgmės trąšoms ištirpti, kiti kantriai laukė aktyvesnės augalų vegetacijos.

Konsultantė pabrėžė, kad auginant žieminius rapsus dirvožemio temperatūra nereiktų vadovautis, nes jiems trąšų reikia labai anksti.

Anot jos, kad neplistų kenkėjai ir galima būtų sumažinti insekticidų naudojimą, pirmumą reiktų teikti kenksmingų organizmų plitimą mažinančioms priemonėms: laikytis sėjomainos, sėti optimaliais terminais, formuoti optimalaus tankumo pasėlius, tręšti subalansuotai.

„Dažnai tenka išgirsti – visi purškia ir aš purškiu. Jei naudojame augalų apsaugos produktus, tai naudokime juos atsakingai. Saugokime naudinguosius vabzdžius ir būtinai vadovaukimės produkto etiketėje pateiktais nurodymais“, – apibendrina V. Žeimo.

Piktžolės – pasėlio konkurentės

LŽŪKT Klaipėdos r. biuro jaunesnysis augalininkystės konsultantas Romas Paksas daugiau dėmesio skyrė piktžolių plitimo problemai, kurios įšilus dirvožemiui pradėjo aktyviai augti ir konkuruoti su pasėliu – atima svarbią drėgmę.

Ankstyvą pavasarį pirmiausia dygsta šalčiui atsparesnės piktžolės: trikertės žvaginės, notrelinės, veronikos, kibiosios lipikės, o šiltėjant orams aktyviau pradeda dygti balandos, rūgtys, takažolės, ramunės, svėrės.

Dalis piktžolių dygsta bangomis, todėl net po herbicidinio purškimo gali pasirodyti naujų. Jos pavojingiausios ankstyvaisiais kviečių augimo tarpsniais, nes konkuruoja dėl drėgmės, šviesos ir maisto medžiagų. Todėl, pasak R. Pakso, herbicidinį sprendimą svarbu derinti ne tik prie kviečių BBCH tarpsnio, bet ir prie piktžolių dygimo bangos bei jų dydžio.

Kalbėdamas apie stebimą žirnių pasėlį, konsultantas akcentavo, kad dirvinius herbicidus žirnių pasėliuose efektyviausiai naudoti iškart po sėjos, geriausia per pirmąsias 2–3 valandas, kol dirvos paviršius dar tolygus ir pakankamai drėgnas. Grumstuotose, perdžiūvusiose ar prastos struktūros dirvose jų veiksmingumas gali sumažėti. Panaudojus dirvinį herbicidą, nerekomenduojama atlikti papildomo dirvos purenimo, kad nebūtų suardyta susiformavusi veikliosios medžiagos plėvelė.

Kontaktiniai herbicidai geriausiai veikia, kai piktžolės aktyviai auga, o oro temperatūra siekia apie 15–25 °C. 

Optimalaus tankumo žirnių pasėlyje herbicidų efektyvumas didesnis, nes patys žirniai geriau stelbia naujai dygstančias piktžoles.

Tinkami agronominiai sprendimai – mažiau ligų

Apie situaciją Šiaurės Lietuvoje kalbėjusi LŽŪKT Pasvalio r. biuro augalininkystės konsultantė Vytautė Bedalytė teigė, kad žieminių rapsų situacija gera. Remiantis IKMIS žiemkenčių stebėjimo duomenimis, šiaurės Lietuvoje žieminių rapsų peržiemojimas siekia nuo 88 iki 95 proc.

Žieminių kviečių pirmasis pavasarinis tręšimas fiksuotas kovo paskutinę savaitę, o augimo reguliatorius kai kurie ūkininkai panaudojo balandžio paskutinę savaitę, kiti laukia, kol praeis šalnos. Pasak konsultantės tokiu šaltu periodu reiktų rinktis augimo reguliatorius, kurie veikia prie žemesnių temperatūrų. Herbicidinių purškimų ūkiai neskubėjo atlikti, nes dėl žemos temperatūros, piktžolės neplito.

Nurimus vėjui ir atšilus, rapsuose padaugėjo kenkėjų. Konsultantė akcentavo, kad planuojant juos naikinti svarbu registruoti purškimus PPIS sistemoje ir purkšti vakare.

Kalbėdama apie pasėliuose plintančias ligas, dėl kurių derlius gali sumažėti 30–50 proc., ji akcentavo, kad dažnai fungicidais purškiama per vėlai.

Pagal riziką išplisti ligoms pirmoje vietoje yra netinkama sėjomaina, tręšimas, sėjos tankis, laikas, orai. Išvada yra tokia, kad 80 proc. rizikos valdoma agronominiais sprendimais, o ne cheminiais.

Visą straipsnį skaitykite agroakademija.lt.