Akademija (Kėdainių r.). Žemės ūkio produkcijos kainos augs dėl brangstančių žaliavų, aukštos trąšų kainos lems menkesnį derlių, bet dėl karo raginama užauginti daugiau maisto. Tebėra aktualu ir tvarumas. Tad kokios paspirties gali tikėtis žemdirbiai?

Šiuos klausimus vakar svarstė Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo nariai vykusiame posėdyje. Jame dalyvavo Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų (AM) atstovai, Ukrainos žemdirbių atstovai.

Diskutuota apie tvarias žemės ūkio strategijas. Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas priminė, kad yra trys tvarumo aspektai: aplinkosauginis, socialinis ir ekonominis, bet daugiausia kalbama tik apie pirmąjį.

„Ar nemanote, kad pirmiausia reikėtų atsižvelgti į ekonominį aspektą? Be jo nebūtų nei aplinkosauginio, nei socialinio“, – pabrėžė jis.

Aplinkos viceministras Darius Augutis sakė, kad situacija sudėtinga ne tik žemės ūkyje. „Stebime, kaip tai veiks gamtą. Reikia atsiminti, kad ne tik ūkininkai augina maistą, bet ir nuo jų darbo priklauso, ką ateities kartoms paliksime, todėl reikėtų suderinti visus interesus“, – apie tvaraus ūkininkavimo strategijas kalbėjo viceministras.

„Pelkėmis virstantys laukai prie gero neprives. Juk reikia užauginti maistą. Baikite kalbėti apie upelių renatūralizaciją“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas.

Viceministras D. Augutis sakė, kad dėl šio klausimo techninių niuansų yra daug, mokomasi iš kitų valstybių, bet pabrėžė, kad renatūralizuojant upelius „bus einama lengvuoju keliu“.

„Ministrui parvežkite žinią dėl pelkių – bebrai nemokamai užpelkino 33 tūkst. hektarų. Geriau tuos pinigus (kurie bus leidžiami pelkėms atkurti – red. past.) skirti melioracijai. Juk daug pasėlių šiais metais patvino, o tai lemia prasta melioracija“, – į žemės ūkio viceministrą Paulių Astrauską kreipėsi Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas.

„Ar dėl kitų aplinkosauginių projektų, pavyzdžiui, kad naudotume mažiau vandens, įskaitant paviršinį, spausite ūkininkus mokesčiais, jog mažiau naudotų kuro? Ar tai bus svarstoma šiame karo kontekste?“ – valdininkų klausė LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Aplinkos viceministro teigimu, dabar ministerija akcizo didinimo temos negvildena. Esą nėra prasmės, nes dabar reikia ieškoti būdų, kaip stabilizuoti kainas.

„Kalbant apie vandens apmokestinimą, kainos labai mažos. Kažkuriuo metu tai bus įgyvendinta, bet mokestis bus menkas – neturėtų labai pasijusti“, – pridūrė jis.

LŪS pirmininkas užsiminė ir apie Europos Komisijos (EK) skirtą 500 mln. Eur paramą žemės ūkiui, nukentėjusiam nuo karo poveikio. „Iš tos sumos 7,7 mln. Eur skirta Lietuvai. Ar galime tikėtis papildomos paramos iš valstybės, ar ši suma bus padidinta?“ – domėjosi jis.

„Žinoma tik tiek, kad pinigų net su valstybės parama neužteks visiems padėti, todėl šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama labiausiai nukentėjusiems sektoriams: paukštininkystei, kiaulininkystei, daržininkystei“, – sakė viceministras P. Astrauskas pabrėždamas, kad šis klausimas adresuojamas pirmiausia Finansų ministerijai.

Per posėdį daug dėmesio skirta Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui, kuriam balandžio 1 d. išsakytas EK pastabas pristatė ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė.

Ji teigė, kad EK pabrėžė apsirūpinimo maistu svarbą, rekomendavo planą kuo labiau pritaikyti prie dabartinės situacijos, taikant tvaresnius gamybos būdus, ir aptarti, kaip bus skatinama gaminti tvarią produkciją.

Pasak J. Stakėnienės, EK ragina daugiau investuoti į gyvulininkystės sektorių mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, prisitaikyti prie klimato kaitos, iki 2030 m. padidinti ekologinio ūkininkavimo plotus, geriau tvarkyti Europos Bendrijos svarbos buveines ir rūšis.

Tačiau ūkininkams tai kėlė šypseną – Ukrainoje vyksta karas, bet vis tiek kalbama apie tvarumą ir ekologiją. Kaip užauginti daugiau maisto be trąšų ir augalų apsaugos produktų?

J. Stakėnienė paaiškino, kad pakoreguotą planą Briuseliui planuojama pateikti liepos pabaigoje. Sulaukta pastabų iš žemdirbių, kad jį vertėtų ilgiau koreguoti, nes taisytinų vietų gausu, bet delsti negalima.

„Strateginį planą dar 3 mėn. turės nagrinėti Europos Komisija. Tad jį pasitvirtinus, liks nedaug laiko pasiruošti pasėlių deklaravimui. Juk teks pritaikyti naują sistemą, atsiras naujų kodų. Kuo labiau vilkinsime laiką, tuo sunkiau ūkininkams bus planuoti veiklą“, – pabrėžė ji.

LŪS pirmininkas R. Juknevičius patikino, kad koreguojant strateginį planą, nepaisant darbymečio, žemdirbiai aktyviai dalyvaus ekspertų grupėse.

„Reikia pripažinti, kad žemės ūkyje tokia situacija susiklostė ne dėl to, kad ūkininkai negeba dirbti, o dėl buvusių ir esamų perspektyvų“, – sakė LŪS pirmininkas pabrėždamas, kad žemdirbiai jautriai reaguoja į strateginio plano pokyčius.

***

Posėdyje dalyvavo ir Ukrainos ūkininkas Sergejʼus, kuris papasakojo apie padėtį karo niokojamoje šalyje. Gimė Lietuvoje, iki pilnametystės gyveno Kaune, vėliau išvyko į Ukrainą. Ten gyvena jau 35 metus, Zaporižės srityje turi kelių šimtų hektarų augalininkystės ūkį.

„Kai prasidėjo karas, buvau Lietuvoje. Tik paskui grįžau į Ukrainą ir pervežiau čia šeimą. (...) Ūkininkai labai bijo išeiti į laukus, nes jie užminuoti. Vienam nepasisekė – užvažiavo su traktoriumi ant minos ir sprogo. Jų ir patrankų laukuose daug.

Pietinėje šalies dalyje žemdirbiai greičiausiai kukurūzų neaugins, nes daug kainuoja dėl taikomų technologijų. Ten dabar daugiausia sėjama kviečių, rugių.

Prognozuojama, kad bus labai mažas derlius, nežinome, kaip reikės eksportuoti. Negavome atsarginių technikos dalių, herbicidų, insekticidų, o po 2 sav. jau reikės sėti saulėgrąžas“, – apie kilusius išbandymus pasakojo Ukrainos ūkininkas.

Nuotoliniu būdu prisijungė ir Ukrainos žemės ūkio tarybos vadovas Andriyʼius Dykunʼas, kuris pasakojo, kaip sudėtingomis sąlygomis šalyje sekasi dirbti ūkininkams.

***

Per posėdį taip pat pasveikinti naujai išrinkti ūkininkų vadovai: LŪS Pasvalio skyriaus pirmininkė Lina Židonienė, Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, LŪS Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas.