Vilnius. Žemdirbiai pastaruoju metu aktyviai kovoja dėl savo interesų rengiant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą, bet nesnaudžia ir jų oponentai – 17-ka aplinkosaugos srities organizacijų kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, ragindami neremti taršaus žemės ūkio.

Gruodžio 2 d. keliolika nevyriausybinių, aplinkosaugos srities organizacijų (tokių, kaip Aplinkosaugos koalicija, Baltijos aplinkos forumas, Lietuvos aplinkosauginių ūkių asociacija, Lietuvos dirvožemininkų draugija, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas ir t.t.), kreipėsi į Prezidentą, Premjerę, Seimo Kaimo reikalų bei Aplinkos apsaugos komitetus, žemės ūkio bei aplinkos ministrus, prašydami „atkreipdami dėmesį į ydingą Lietuvos žemės ūkio politikos formavimą, nedelsiant reaguoti į susidariusią situaciją ir neleisti atskirų interesų grupių lobizmui nusverti visuomenės interesų“.

Kreipimesi prašoma stabdyti Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos, Seimo Kaimo reikalų bei Aplinkos komitetų sprendimus: „turi būti užkirstas kelias aplinkosaugai žalingiems sprendimams, kurie šiuo metu įrašyti politiką nustatančiame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane“.

„Mes siūlėme apsaugoti visas daugiametes pievas, uždrausti žemdirbystę durpynuose, apriboti mineralinių trąšų naudojimą. Tai yra minimumas, ką turime padaryti, kad negilintume krizės.

Ministerijos buvo numačiusios šiuos sprendinius. Tačiau, paspaudus grūdų augintojų lobistams, planas buvo perrašytas ir visi mūsų pasiūlymai išimti. Tad kyla klausimas – kas tokio plano autorius? Kam kuriama strategija – stambiems verslininkams ar žmonėms? Kodėl ignoruojami klimato kaitos iššūkiai? Ar mes ir toliau leisime naikinti Lietuvos aplinką?“, – pranešime klausia Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė.

Kelių puslapių kreipimesi išdėstoma, kokių problemų sukelia taršus ūkininkavimas, ir pateikiama siūlymų, ką reikėtų keisti dabartiniame Strateginio plano projekte. Aplinkosaugininkų siūlomi keitimai dėl kai kurių ekoschemų, Geros agrarinės ir aplinkos būklės (GAAB) reikalavimų dažniausiai priešingi nei vykstant diskusijoms dėl Strateginio plano siūlo ūkininkams atstovaujančios organizacijos.

„Turi baigtis ydinga praktika, kokia buvo iki šiol, kad stambių, chemizuotų grūdininkystės ūkių lobistai rašydavo strateginius žemės ūkio dokumentus. Taršiai ūkininkaujantys grūdininkai nebegali toliau būti dosniai remiami, palikdami tai pačiai visuomenei taršą ir aplinkosaugines krizes. Todėl reikalaujame, kol nevėlu, stabdyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą, iš naujo susėsti prie derybų stalo ir grąžinti tai, dėl ko jau buvo susitarta“, – išplatintame pranešime sako K. Gurjazkaitė.

Paviešinus kreipimąsi socialiniame tinkle, užvirė nuomonių karas. Vieni palaikė aplinkosaugininkus, kiti kėlė klausimą, ką valgysime, jeigu vien tik gamtą saugosime?

„Galima pagalvoti, kad žalieji minta šaligatvio plytelėmis“, – replikavo vienas socialinio tinklo dalyvis.

„Neseniai žiūrėjau transliaciją kaip žemės ūkio taryba (tokia organizacija vienijanti valstiečius, daugiausia stambius grūdininkus) karšė kailį žemės ūkio ministrui... Buvo šlykštu stebėti ypač žemą kultūros lygį, darantį gėdą ūkininko profesijai. Tačiau labiausiai įstrigo tai, jog šie ūkininkai visiškai nekėlė klausimų apie maisto auginimą, visuomenės aprūpinimą kokybišku maistu. Visi argumentai, skundai ir priekaištai buvo apie IŠMOKAS. Nepakankamas, per mažas išmokas, per didelį vargą, kad tas išmokas gauti ir t.t. Ilgai galvojau – kodėl taip? Kodėl pagrindinė tema nebuvo apie pamatinį ūkininko pašaukimą – maitinti žmones“, – socialiniame tinkle rašo Žymantas Morkvėnas iš Baltijos aplinkos forumo.

Tuo tarpu Mindaugas Maciulevičius komentuoja, kad gera ir konstruktyvi diskusija tik į naudą visiems ieškant kompromiso: „Nepolemizuoju daugiau, bet klišių venkime.“