Vilnius / Briuselis. Dėliojant naujojo laikotarpio ES Bendrosios žemės ūkio politikos finansinę perspektyvą kalbėta ir apie tai, kas yra aktyvus ūkininkas. Tačiau Europos Parlamentas šiuo klausimu sprendimo nepriėmė. Palikta apsispręsti kiekvienai valstybei.

Kaip žinia, penktadienį Europos Parlamentas galiausiai sutarė dėl naujojo laikotarpio Bendrosios žemės ūkio politikos reformos. O pirmadienį susitarimą pasirašė ir ES žemės ūkio ministrai. Tad apibrėžti pagrindiniai principai, kaip bus remiami žemdirbiai nuo 2023 metų.

EP diskutuojant dėl rėmimo principų, neišvengta kalbų ir apie tai, kaip apibrėžti, kas yra aktyvus ūkininkas, kuris ir turėtų gauti subsidijas.

Kaip teigia europarlamentaras Juozas Olekas, EP nebuvo susitarta iki galo, todėl aktyvaus ūkininko sąvoką palikta apsibrėžti pačioms ES šalims narėms.

„Europos Parlamente yra paraginimas priimti tokius sprendimus, kad nebūtų nuskriausti tie, kurie iš tiesų yra aktyvūs ūkininkai, bet kartu iš ūkininkavimo ir rėmimo nebūtų išstumti ir tie, kurie, be to, dirba ir kažkokį kitą darbą. Man tenka kaime sutikti ūkininkaujančių mokytojų, veterinarijos gydytojų ir kitų žmonių, kurie ne visą darbo dieną dirba ūkyje.

Taip pat šalims palikta teisė sudaryti sąrašą, kas nebūtų įtraukiama į aktyvius ūkininkus“, – sakė J. Olekas.

Pasak jo, Lietuvoje iš tiesų yra tam tikrų problemų su tais, kurie negyvena kaime ir gauna didelę europinę paramą už deklaruojamus plotus. Todėl būtų gerai, kad ūkininkautų kaime gyvenantys žmonės, nes gyvasties kaimui labai reikia...

Europarlamentaras Bronis Ropė, pratęsdamas šią temą sako, jog daug metų netyla diskusijos apie vadinamuosius sofos ūkininkus. Todėl ir dabar Europos Parlamentas, derėdamasis dėl žemės ūkio subsidijų reformos, labai norėjo apibrėžti aktyvaus ūkininko sąvoką.

„Problema yra tie, kurie deklaruoja žemės ūkio plotus vien dėl paramos. Daug bandyta variantų, kaip apibrėžti, kas yra tie aktyvūs ūkininkai. Siūlyta įvairių pavadinimų: tikras ūkininkas, aktyvus ūkininkas, susietieji asmenys ir t.t. Galiausiai palikta apsispręsti pačios šalims narėms“, – sako B. Ropė.

Pasak B. Ropės, dabar ES parama (tiesioginės išmokos) skiriama ne asmeniui, o dirbamam hektarui. Jeigu hektaras dirbamas (prižiūrimas) pagal nustatytas taisykles, jis deklaruojamas, tai jam ir skiriama parama.

„Lietuvoje pastebima, kad daugėja deklaruojamų hektarų. Kadangi išmokos didėja, minimaliai įdirbus hektarą, dar lieka dalis išmokų kaip pelnas“, – pastebi B. Ropė.

Jo teigimu, Europos Parlamente sklando idėja nuo kito finansinio laikotarpio remti ne hektarą, bet darbo laiką žemės ūkyje. Tarkime, ūkyje per metus žmogus dirba du mėnesius, tai už juos ir gautų paramą. Jeigu ūkyje dirbama visus metus, tai už visus metus ir būtų parama.

Pasak B. Ropės, apie tai pradeda kalbėti ne tik europinės, bet ir pasaulinės žemdirbių organizacijos.

„Matome, kaip iš kaimų bėga žmonės. Žemės ūkyje pajamos perpus mažesnės negu pramonėje. Jeigu atsitiks taip, kad į kaimą ūkininkas tik atvažiuos įdirbti žemės ir išvažiuos, kaimas taps visiškai negyvybingas. Taps kažkokiu poligonu žemės ūkio gamybai ir tiek...“, – svarsto B. Ropė. 

Apie tai, kas yra tie tikrieji ūkininkai, kaip išvengti, kad paramos negautų vadinamieji sofos ūkininkai, Lietuvoje įvairiuose lygmenyse irgi diskutuojama jau ilgai. Tačiau irgi dar vis neprieita prie aiškios nuomonės.

MŪ inf.