Vilnius. Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrų taryba pirmadienį susitarė dėl būsimos žemės ūkio finansinės perspektyvos, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. 

Pasak jo, esminis pokytis – nuo 2023 metų ne mažiau kaip 1,095 mlrd. eurų, arba 27 proc. bendro finansinio voko privaloma skirta aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo priemonėms.

„Žalinimas tampa baziniu reikalavimu gauti pagrindines išmokas. Taigi, prioritetas bus teikiamas ne maisto gamybai bet kokia kaina, o tam, kaip tvariai, saugiai, palankiai aplinkai ūkininkaujame ir kokį ūkį paliksime ateities kartoms“, – feisbuke rašė ministras. 

Ministrai patvirtino tai, ką ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija penktadienį sutarė su Europos Parlamentu. 

2021–2027 metų ES biudžete bendrajai žemės ūkio politikai finansuoti numatyta 387 mlrd. eurų – trečdalis viso biudžeto. Iš šios sumos 270 mlrd. eurų numatyta tiesioginėms išmokoms.

K. Navickas: susitarimas yra ambicingesnis negu tikėjomės

„Susitarimas yra ambicingas, ambicingesnis negu tikėjomės. (...) Aplinkosaugai ir klimato kaitai skirtos priemonės bendrame finansiniame periode išauga“, – BNS telefonu iš Liuksemburgo sakė ministras. 

Pasak jo, ministrų taryba norėjo, jog aplinkosaugos priemonėms būtų skiriama 20 proc. tiesioginių išmokų ir 30 proc. Kaimo plėtros programos lėšų, tačiau susitarime šios ambicijos didėja po 5 procentus.

Pasak jo, nuo 2023 metų ne mažiau kaip 1,095 mlrd. eurų, arba 27 proc. bendro finansinio voko privaloma skirta aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo priemonėms.

K. Navicko teigimu, dabar lauks užduotis paruošti priemones ir taisykles, kuriomis būtų įgyvendinti nauji tikslai. Pasak jo, iššūkis bus pasiekti, kad nekiltų kainos, nemažėtų produktyvumas ir atsižvelgti į ekologinius tikslus.

„Kalbant apie ekologinius iššūkius, pirmiausias ir didžiausias yra dėl paviršinių vandenų kokybės, čia dėmesys bus kreipiamas į mineralinių trąšų mažinimą, ypač stipriai paveiktuose upių baseinuose ir aišku, visos ekoschemos, kurios įveda žemdirbystės inovacijas, jos turės būti parengtos“, – sakė ministras. 

„Tas poslinkis link aplinkai tvaraus ūkininkavimo yra tikrai ženklus, tikiuosi, mums užteks išminties rasti tinkamus sprendimus, kaip mes tą įgyvensime“, – pridūrė jis.

Valstybės narės savo nacionalinius planus Europos Komisijai turi pateikti iki 2022 metų sausio 1 dienos, o taisykles galės rengti per visus 2022-uosius. 

K. Navickas atkreipė dėmesį, jog nuo 2023-ųjų atsiras privalomieji reikalavimai, kurie bus taikomi visiems ūkininkams, norintiems gauti tiesiogines išmokas. Be to, ūkininkai galės taikyti ekoschemas, per kurias gaus papildomas išmokas. 

Po susitarimo penktadienį kai kurios nevyriausybinės organizacijos išreiškė nerimą, jog reforma nėra pakankamai „žalia“, tačiau K. Navickas sako nesutinkantis su tokia kritika. 

„Pirmiausia įgyvendinti tokį stiprų poslinkį link aplinkosaugos žemės ūkyje, turint minty inertišką sektorių, tikrai yra ką veikti. Pasidžiaukime, jeigu pasieksime rezultatus kuriuos dabar susitarėme, tai jeigu matysim kad to neužtenka, galėsim toliau kalbėti“, – sakė ministras. 

„Iš karto padaryti didelį poslinkį ir dėl to užmušti sektorių yra niekur nevedantis dalykas“, – pridūrė jis. 

BNS inf.