Liuksemburgas / Vilnius. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Europos Sąjungos šalių ministrai išdėstė savo požiūrį dėl aktualių žemės ūkio ir žuvininkystės klausimų: bendrosios žemės ūkio politikos ateities, žvejybos galimybių Baltijos jūroje, rinkų padėties, kartų kaitos ir kitų šalims narėms kylančių iššūkių.

Vienas iš svarbiausių posėdžio klausimų – ES bendrosios žemės ūkio politika (BŽŪP) po 2027 metų. Pasak ministro A. Palionio, BŽŪP turi išlikti savarankiška ES politika, kurios finansavimas negali būti mažinamas. „Manau, kad tai esminės sąlygos siekiant konkurencingo ir atsparaus ES žemės ūkio sektoriaus“, – kalbėjo jis.

Lietuva vertina EK pastangas mažinti biurokratiją ir siekį iš esmės pertvarkyti paramos sąlygų sistemą, kartu siūlo visiškai atsisakyti socialinių paramos sąlygų ūkininkams darbdaviams, norintiems gauti tiesiogines išmokas.

Pasak ministro, sunku kalbėti apie lygias sąlygas, kai Lietuvos žemės ūkiui numatomas finansavimas išlieka vienas mažiausių visoje ES. Be to, valstybių narių galimybės prisidėti iš nacionalinio biudžeto smarkai skiriasi. Jis akcentavo Lietuvos geopolitinę situaciją, kai visų pirma tenka rūpintis gynybos poreikiais.

Žvejybos kvota augs

Po ilgų diskusijų pasiektas susitarimas dėl žvejybos Baltijos jūroje 2026 metais. Pristatydamas Lietuvos prioritetus, ministras Andrius Palionis akcentavo, kad 2024 m. šaliai buvo nustatytos istoriškai mažiausios žvejybos galimybės, kurių nepakanka mūsų laivyno gyvybingumui palaikyti.

Jis pabrėžė ir būtinybę skirti deramą dėmesį destruktyviai Rusijos žvejybai Baltijos jūroje.

Palyginti su 2025 m., Lietuvos žvejybos sektoriui situacija reikšmingai pagerės  – pirmiausia  45 proc. didinama šprotų kvota (nuo 6 981 t iki 10 108 t), atitinkamai 15 proc. didinama centrinės Baltijos jūros dalies strimelių kvota (nuo 2 449 t iki 2 816 t). Žvejams mėgėjams išlaikyta galimybė žvejoti lašišas Baltijos jūroje iki šiol galiojančiomis sąlygomis.

Lietuva nuosekliai remia Ukrainą

Valstybės narės apsikeitė informacija ir apie padėtį rinkoje. Lietuvai susirūpinimą kelia blogėjanti situacija tarptautinėse pieno rinkose, taip pat padidėjęs ūkinių gyvūnų ligų protrūkių aktyvumas.

Taryboje daug dėmesio skirta Ukrainos reikalams. Lietuva pasisako už prekybos žemės ūkio produktais su Ukraina liberalizavimą, nes ši šalis gali tapti reikšminga partnere užtikrinant tiekimo grandinių patikimumą ES ir pasaulyje.

„Turime išnaudoti Ukrainos gamybos potencialą. Glaudesnis bendradarbiavimas padėtų Ukrainai greičiau priartėti prie ES standartų įvairiose srityse. Tai naudinga abiem pusėms – tiek konkurencingumo, tiek vartotojų pasitikėjimo požiūriu“, – sakė ministras A. Palionis.

Kartų kaitos žemės ūkyje strategija

Europos Komisijai pristačius naująją Kartų kaitos žemės ūkyje strategiją, numatančią iki 2040 m. padvigubinti jaunųjų ūkininkų dalį ES ir rekomenduojančią šalims tam skirti iki 6 proc. BŽŪP biudžeto, žemės ūkio ministrai kalbėjo apie nepagrąžintą realybę.

„Visi BŽŪP tikslai svarbūs, tačiau bendras biudžetas mažas. Jei vieną tikslą iškelsime virš kitų, prarasime pusiausvyrą. Kartų kaita – tarpsektorinis iššūkis. Jei norime, kad jaunas žmogus liktų kaime, turime sukurti patrauklią aplinką, o ne vien padovanoti jam traktorių. Linkiu, kad ši kartų kaitos strategija taptų realių galimybių planu visiems Europos ūkininkams – ir pradedantiems, ir perduodantiems ūkį“, – sakė ministras A. Palionis.