Pasvalys. Žirnių augintojai piktžolių kontrolei gali rinktis įvairius herbicidus, o ekologiniame ūkyje lieka tik žemės dirbimas ir pasėlių akėjimas. Žirnių pasėlį akėti gerokai sunkiau negu javų.

Didelę mokslinio agronominio darbo patirtį turinti Lietuvos agronomų sąjungos narė dr. Stanislava Maikštėnienė sako, kad akėjant žirnių pasėlį agronomas turi būti lauke ir atidžiai vertinti spyruoklinių, vadinamųjų ekologinių, akėčių darbą.

Svarbu pasirinkti akėjimo greitį ir gylį, reguliuojant akėčvirbalių atakos kampą, kad piktžoles naikintų maksimaliai, o augalų neužžertų ir neaplaužytų. „Akėjant dirva turi būti ne per drėgna ir ne per sausa. Geriau pasirinkti antrą dienos pusę, kai augalai ne tokie traškūs ir artimiausiomis valandomis nenumatomas lietus“, – kaip pasirinkti optimalų akėjimo laiką aiškina S. Maikštėnienė.

Prieš sudygimą galima akėti, jei žirniai pasėti gilokai – 6–7 cm – ir ilgai, kaip, pavyzdžiui, šiemet, užsitęsė posėjinis periodas dėl šalto ir sauso oro. Žirniams sudygti reikia daugiau šilumos negu piktžolėms, todėl jiems akėjimu prieš sudygimą nebūtų pakenkta, o piktžolės sunaikintos.

Toks žirnių augalų išsivystymas tinkamas akėjimui. Reikėtų akėti, net jei ir nesimato piktžolių paviršiuje, bet pakasus paviršių, matytųsi dygstančių piktžolių siūleliai

Akėjimo greitis ir gylis nustatomas pradėjus akėti pasėlį priklausomai nuo dirvos purumo, vyraujančių piktžolių rūšies, taip pat jų ir žirnių išsivystymo tarpsnio. „Gylis nėra nustatomas centimetrais, o tik keičiant atakos kampą, jis kinta priklausomai nuo reljefo konfigūracijos, dirvožemio struktūros“, – patikslina S. Maikštėnienė.

Gylis keičiant akėčvirbalių atakos kampą tame pačiame pasėlyje turi būti reguliuojamas keletą kartų, jei pasėlis nevienodo išsivystymo, stebint, ar išvelkamos piktžolių šaknys, ar jos tik pašukuojamos.

„Visada naudingiau didinti akėjimo gylį iki kol žirniai tik palenkiami, bet nepažeidžiami, nenulaužiami. Tiesa, yra nuomonių, kad akėjimas turi ir teigiamą įtaką žirniams, mat nežymiai pažeistų žirnių stiebai šiek tiek sukietėja, sukremblėja ir tampa atsparesni išgulimui“, – sako mokslininkė.

Kai piktžolės po pirmo akėjimo sudygsta, o žirniai dar nesukibę prielapiais ir nesudaro ištiso pasėlio, laikas akėti antrą kartą

Pasak mokslininkės, derlingų žirnių veislių registruojama vis daugiau, tačiau reikėtų atsižvelgti ne tik į derlingumą, bet ir į atsparumą išgulimui. „Vis dėlto atsparesnių išgulimui už anksčiau registruotas veisles danų Respect ir švedų Ingrid, turbūt iki šiol nepavyko sukurti. Pagal atsparumą išgulimui panaši ir neseniai registruota lietuviška veislė Jūra DS“, – paaiškina S. Maikštėnienė.

Beje, esant galimybei, reikėtų rinktis ankstyvesnę veislę. Kuo ankstyvesnė veislė, tuo anksčiau žirniai subręs, tuo didesnė tikimybė nuimti derlių optimaliomis sąlygomis net ir drėgnu metu, kol neprasideda gausios rudens rasos.

MŪ inf.