Šakiai / Vilkaviškis. Lietuvoje svogūnų augintojai pradėjo kasti žiemojančius svogūnus, kurių derliaus sulaukiama netgi prieš Jonines. Įprastų veislių svogūnai šiuo metu dar intensyviai auga.

Roma Drevininkaitienė Šakių r. Giedručių kaime savo laukuose augina 15 ha įvairių daržovių ir bulvių, iš kurių 7 ha užima svogūnai.

Daržininkė, be įprastų svogūnų veislių ir hibridų (Stuttgarter Riesen, Corrado, Bruce F1, Buzi F1, Ruby Star ir Rossa d‘ivento sel Rubino), jau trečią sezoną augina 40 arų žiemojančių svogūnų Shakespeare, kurie skirti ypač ankstyvam derliui.

„Žiemojančių svogūnų ropelės užauga mėnesiu anksčiau už įprastas veisles. Tuo metu prekyboje trūksta šviežių lietuviškų svogūnų, todėl ir jų kaina būna žymiai aukštesnė“, – sako R. Drevininkaitienė.

Rudenį pasodinti augalai gerai žiemoja, nes atsparūs šalčiams, todėl pavasarį anksčiau pradeda vegetaciją, o birželį užaugina kokybiškų ropelių derlių, nes išvengiama ligų ir kenkėjų pažeidimų, mat tuo metu dar nepasireiškia netikroji miltligė, augalai nepatiria svogūninių musių daromos žalos.

Žiemojančių svogūnų Shakespeare plantacija

Pasak augintojos, prieš Jonines svogūnų Shakespeare laiškai pradeda linkti, tai ženklas, kad atėjo laikas pradėti juos kasti. Jų ropelės užauga apie 150–200 g svorio, apvaliai pailgos formos, siauru kakleliu, tvirtais gelsvai rudos spalvos lukštais. Svogūnų minkštimas baltas, sultingas ir skanus, švelnesnio skonio už įprastus Stuttgarter Riesen svogūnus.

„Dabar jų laiškai nulinkę, tačiau žali, dar nepradėję gelsti, todėl kasame pasirinktinai tik didesnes ropeles, siekiančias apie 150 g, kad likę dar paaugtų”, – sako R. Drevininkaitienė. 

Žiemojančių svogūnų nereikia purkšti cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis. Ropelės užauga sveikos, siekia apie 150–200 g svorio

Sodina rudenį

Veislės Shakespeare sėjinukus ūkininkė ruošėsi sodinti spalį, tačiau dėl užmirkusios dirvos pasodino tik lapkričio pradžioje į žemas, 10–15 cm aukščio lysves po 4 eilutes, tik truputį giliau nei įprastus svogūnus pavasarį.

Drevininkaičiai po javų dirvoje buvo įsėję baltųjų garstyčių posėlį, paskui prieš sėjinukų sodinimą žemę įdirbo ir patręšė mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis. 

Ūkininkė žiemojančius svogūnus pavasarį papildomai patręšė amonio salietra po 1 kg/a ir paskui pastiprino kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis su mikroelementais per lapus.

Be žiemojančių svogūnų, R. Drevininkaitienė dar augina ir žieminius česnakus Germidour, kurie neformuoja žiedynstiebių ir anksčiau išaugina derlių nei įprasti žieminiai česnakai. Jų ropelės yra mažesnės nei įprastai auginamų žieminių česnakų ir švelnesnio skonio, kaip vasarinių česnakų. Juos sodina rudenį, tuo pačiu metu, kaip ir žiemojančius svogūnus.

R. Drevininkaitienė dar augina ir žieminius česnakus Germidour, kurie neformuoja žiedynstiebių

Svogūnai nukentėjo nuo krušos

Vilkaviškio r. Talkiškių kaime ūkininkaujanti Skaidrutė Slibinskienė, be įvairių daržovių, taip pat augina žiemojančių svogūnų veislę Shakespeare.

Gegužės mėnesį augintoja rovė nedideles jų galveles su laiškais parduoti ryšulėliais, nes pirkėjai noriai perka pirmuosius žalumynus salotoms ir šaltibarščiams. O dabar daržininkė jau kasa 100–150 g ropeles, kurios paklausios tarp pirkėjų, nes puikaus skonio ir visai neaštrios.

Spalio antroje pusėje pasodino 50 kg šių svogūnų sėjinukų į iš anksto paruoštą ir patręštą dirvą. Ūkininkė pavasarį augalus patręšė džiovinto galvijų mėšlo granulėmis.

Gegužės mėn. daržininkė rovė svogūnus su laiškais parduoti (kairėje), vėliau augalus pažeidė kruša

S. Slibinskienė sako, kad gegužės pabaigoje daržus ir sodą nusiaubusi kruša padarė daug žalos augalams, stambiais, per 2 cm dydžio ledais suvarpė ir svogūnų laiškus. Pažeistus augalus daržininkė purškė biostimuliatorių tirpalu, kad jie atsigautų.