Vilnius. Daliai Kaimo plėtros programos investicinių projektų pristigus paramos lėšų, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) teigia, kad stengiasi suvaldyti galimas rizikas. Ūkininkų atstovai sako, kad aiškumo stinga.

Pirmadienį situacija buvo aptarta Nacionalinėje mokėjimo agentūroje kartu su ūkininkais, asociacijomis ir Žemės ūkio ministerijos atstovais.

Spalio pabaigoje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) išplatino pranešimą, teigdama, kad dalis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) investicinių projektų bus baigiami įgyvendinti Strateginio plano lėšomis.

Anot mažosios bendrijos „Skaičiai ženmdirbiams“ direktoriaus Igno Jankausko išplatinto pranešimo, vėluojančios paramos lėšos daugeliu atvejų turėjo būti skirtos atsiskaityti su statybų rangovais, technikos ir įrangos tiekėjais. „Vėluojantis paramos lėšų išmokėjimas reiškia vėluojančius atsiskaitymus. Laiku mokėjimo negavę tiekėjai pradės skaičiuoti delspinigius, netesybas. Ūkininkai vertina ir reputacinę žalą – sektorius rizikuoja prarasti patikimumą“, – pranešime pabrėžė I. Jankauskas.

„Diskusijos metu ieškota galimų sprendimų, kad paramos lėšos ūkininkus pasiektų kuo greičiau, kad ūkininkai patirtų kuo mažiau galimos žalos dėl finansinių įsipareigojimų finansų institucijoms, tiekėjams. Šie siūlymai bus apsvarstyti pagal kompetenciją atitinkamai Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros“, –  nurodo NMA.

Paramos gavėjams, kurių mokėjimo prašymų apmokėjimui Kaimo plėtros programos lėšų neužteks, tačiau jie sutiks būti finansuojami Strateginio plano lėšomis, NMA perves lėšas kitų metų pirmąjį ketvirtį.

„Kol kas tikslią lėšų išmokėjimo datą pasakyti sunku, tačiau dedamos visos pastangos, kad jos pasiektų paramos gavėjus kuo greičiau.
Konkretaus termino, iki kurio parama bus išmokėta tiems, kurie nesutiks pakeisti finansavimo šaltinio iš KPP į SP, nurodyti pagal NMA kompetenciją negalime, tačiau paramos lėšos šiuos ūkininkus pasiektų daug vėliau nei tuos, kurie sutiko pakeisti finansavimo šaltinį“, – atsakyme portalui manoūkis.lt nurodo NMA.

Anot NMA, paramos gavėjams, sutikusiems keisti finansavimo šaltinį, nereikia imtis jokių papildomų veiksmų; paramos gavėjams, kuriems galutinis mokėjimas bus atliktas Strateginio plano lėšomis, nekils jokių papildomų įsipareigojimų ar reikalavimų – jų projektai ir toliau bus įgyvendinami pagal KPP taisykles.

NMA teigia su paramos gavėjais pirmiausiai bendravusi telefonu, siekdama paaiškinti susidariusią situaciją ir informuoti apie veiksmus, kurių ketina imtis. Ministerijai pakeitus paramos administravimo taisykles ir reglamentavus finansų šaltinio pakeitimo iš KPP į SP galimybę, dėl šių veiksmų su paramos gavėjais bendraujama raštu.

Anot NMA, šiuo metu yra 185 paramos gavėjai, kuriems trūksta KPP lėšų paramai išmokėti ir kurie preliminariai sutiko pakeisti finansavimo šaltinį. Projektų vertės svyruoja nuo 14 tūkst. iki 1,5 mln. eurų.

Planuojama, kad 2026 m. I ketv. NMA iš viso pagal KPP paramos valdoms modernizuoti priemonę išmokės  20,5 mln. eurų.

„NMA deda visas pastangas, kad galimos rizikos būtų suvaldytos (vyksta nuolatiniai susitikimai su ŽŪM, jau suorganizuoti susitikimai su bankais, unijomis, Lietuvos žemės ūkio technikos asociacija, konsultantais, tiesiogiai bendraujama su pareiškėjais). Žemės ūkio ministras kreipėsi į finansines institucijas,  prašydamas lankstumo ir palankaus požiūrio į ūkininkus dėl susiklosčiusios situacijos, kuri yra trumpalaikė.

Paramos gavėjui išreiškus poreikį, NMA pateiks garantinius raštus, patvirtinančius, kad parama bus išmokėta 2026 m. I ketvirtį“, – teigiama NMA atsakyme portalui manoūkis.lt.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas sako, kad LŪS šiuo klausimu dirba nuo spalio mėnesio, bendrauja ir laukia institucijų žadėtų sprendimų.

„Ministerija privalo sugalvoti modelį, kad ūkininkai, jau ir taip sąžiningai įvykdę, prisiėmę naujus įsipareigojimus, nepatirtų naujų išlaidų, susijusių su netesybomis prieš rangovus, pardavėjus ir kredito įstaigas. Ūkininkai investuoja į regionus, visos jų investicijos lieka valstybėje“, – po susitikimo savo feisbuko paskyroje rašė M. Puidokas.

Portalui manoūkis.lt jis teigė, kad per susitikimą žemės ūkio viceministras pažadėjo iki lapkričio 19 d. rasti mechanizmus, kaip, galbūt, kompensuoti patirtas papildomas išlaidas ir kaip veiks minimi garantiniai raštai.

„Klausėme, kaip tai veiks, nes yra trys šalys: NMA, ūkininkas ir rangovas, technikos pardavėjas ar kredito įstaiga. Kaip jie į tai pažiūrės? Jei sutiks – tuomet gerai. Bet kaip tuomet bus su papildomomis išlaidomis? Galbūt kažkas uždės didesnius procentus už vėlavimą“ – sakė aiškumo pasigendantis Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas.