Zarasai. Yra tokia frazė: „Jei bitės išnyks nuo žemės paviršiaus, žmonijai liks gyventi tik ketveri metai“. Nėra patvirtinta, kad ją ištarė garsusis Albertas Enšteinas, bet, nepaisant autorystės, esmė nesikeičia.

Gegužės 20-ąją minima Pasaulinė bičių diena. Didžiausio ekologinio bityno savininkas, Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos narys Laimonas Galvonas, bitininkaujantis išskirtiniame Zarasų rajone, Antazavėje, naująjį medaus sezoną pasitinka gera nuotaika.

„Bitės lanko kiaulpienių žiedus, jau ir nektaro atneša. Pirmasis medunešis teikia vilčių ir optimizmo“, – situaciją apibūdina 300 bičių šeimų turintis bitininkas.Palankūs buvo saulėti šilti orai kovą, balandį. Šiuo metu pavasaris jau perėjo į paskutinę fazę.

Jo teigimu, praėjusi stabiliai gana šalta žiema bitėms peržiemoti buvo palankesnė nei ankstesnės, kai oras imdavo ir įšildavo sausio viduryje.

Posūkis į ekologiją, šeimos verslą

Laimonas yra trečios kartos bitininkas. Jo senelis pradėjo bitininkauti nuo vieno per vestuves dovanų gauto kaimyno avilio. Tradiciją tęsė Laimono tėtis. Jis pats kurį laiką bitininkavo savaitgaliais grįždamas į gimtuosius Zarasus. Trauka gamtai, bitėms, lėmė sprendimą palikti inžinieriaus darbą Vilniuje ir įsilieti į bitininkų profesionalų gretas.

Kitas sprendimas – posūkis į ekologiją. „Tai nebuvo mano paties mintis. Kalbantis su „Ekoagros“ specialistu jis užsiminė, kad turiu išskirtines gamtines sąlygas ekologiniam bitininkavimui. Ilgokai pasvarstęs, ryžausi posūkiui“, – pasakoja L. Galvonas.

Tai buvo daugiau nei prieš dešimtmetį. Niekas neįtarė, kokie sukrėtimai laukia bitininkų. Vienas jų, pasak Laimono, kone penkiolika metų neaugančios medaus kainos.

„Posūkis į ekologiją leido rinkoje gauti didesnę medaus kainą. Ekologiško medaus tikrai žmonės ieško. Sakyčiau, bėda, kad jo nesuranda. Iš patirties sakau – su savo produkcija turi stovėti ne už kampo, o pagrindinėje gatvėje. Mūsų sėkmę lėmė ir prekinio ženklo, elektroninės svetainės „Medaus namai“ įdiegimas“, – mintimis dalijasi Laimonas. Elektroninė prekyba, rinkodara yra jo žmonos Jūratės veiklos sritis.

Sujungę abiejų veiklas, Laimonas ir Jūratė Galvonai turi tipinį šeimos verslą

„Medaus namai“ padėjo, kad mūsų produkciją atrastų žmonės ir prekybininkai. Mes neturime problemų dėl produkcijos realizavimo“, – pasakoja didžiulę patirtį sukaupęs bitininkas.  

Jo nuomone, pats ekologinis bitininkavimas nelabai skiriasi nuo įprastinio, tik prisideda svarbus aspektas – kontrolė. Ekologiškame meduje yra netoleruotini jokie kenksmingų medžiagų likučiai. Lietuvoje nėra akredituotos medaus tyrimų laboratorijos, mėginiai siunčiami tirti į Vokietijos laboratorijas.

„Aš pats dėl savikontrolės imu kiekvienos medaus partijos mėginius ir siunčiu tyrimui. Vokietijoje yra trys laboratorijos, kurios nustato, ar nėra pesticidų, glifosatų likučių net 0,005 mg tikslumu“, – mintį tęsia Laimonas.   

Trys ekologinio bitininkavimo sąlygos

Ekologiniame bityne didžiausias rūpestis yra užtikrinti, kad bitės lankytųsi tik švariose ganyklose, o jos skraido 3 km spinduliu.

„Aš pats daug žemių neturiu, ieškau aplink bitėms švarių ganyklų. Mano bitynas išdėstytas per 10 skirtingų vietų – miškuose, pievose. Žiemą nagrinėju žemėlapius, ieškau, kur yra vietų bitynui. NMA programėlėje patikrinu, kur kokie laukai registruoti. Tada kalbuosi su ūkininkais, miškų girininkijos atstovais. Auginantys ekologiškus grikius patys siūlo atvežti bites, nes nuo to priklauso derlius. Jei plotas miške, reikia suderinti, kad nebūtų valymų, kirtimų. Tuomet statau avilius, atlieku kontrolinius medaus tyrimus“, – darbo niuansus pasakoja bičiulis Laimonas.

Jis nuolat turi stebėti, ar neatsirado netoliese dirbami laukai. Laimonas pasidžiaugia, kad šiuo aspektu jam lengviau, nes Zarasų kraštas yra mažo intensyvumo žemdirbystės rajonas, tai ir rizikos yra minimalios.

Antrasis ekologinio bitininkavimo aspektas jau minėta medaus ir kitų bičių produktų kokybės kontrolė, kurią garantuoja sertifikuotos tyrimų laboratorijos, bityno patikrinimai.

Pasak L. Galvono, trečioji ekologinio bitininkavimo dedamoji dalis – bičių priežiūra, sveikata. „Nuolat reikia kontroliuoti Varroa destructor erkių skaičių. Ekologinėje bitininkystėje stengiuosi naudotis gerąja Europos Sąjungos praktika – tam tikrų veisėjų ar Vokietijos iniciatyva, kai pačios bitės vykdo valymosi procesą. Bites gydau tik natūraliomis leistinomis rūgštimis: garinu oksalo ar skruzdžių rūgštį, taip sukuriama rūgštinė, erkėms stresinė terpė. Jos nušoka nuo bičių ir žūva, bet bitėms tokia terpė nėra kenksminga“, – pasakoja bitininkas.

Jis mena, kad pirmosios bityno inovacijos prasidėjo panaudojant Nacionalinės mokėjimo agentūros paramą. Galvonai įsigijo modernią įrangą, kuri leidžia sutrumpinti medaus išėmimo procesą, automatizuotus fasavimo įrenginius.

„Modernizacija atlaisvina rankas, pagreitina procesus, tad lieka daugiau laiko bičių priežiūrai, gali padidinti šeimų skaičių“, – pasakojimą tęsia Laimonas.

Pačiame bityne esminis prietaisas yra elektroninės svarstyklės, kurios fiksuoja, kiek tą dieną bitės atnešė ar dėl prastų orų prarado nektaro, ir duomenis siunčia į kompiuterį, telefoną. Bitininkui nereikia važiuoti prie avilio ir tikrinti, kokia ten situacija.

Laimonas sako, kad Zarasų kraštas yra mažo intensyvumo žemdirbystės rajonas, tad turėti ekologinį bityną čia yra lengviau

Produkcija keliauja ir į Japoniją

„Užsienyje lietuviško ekologiško medaus paklausa didėja. Turime klientų ir Japonijoje. Iššūkis atverti šią rinką buvo didžiulis, bet tikrai vertėjo. Apie metus susirašinėjome, atsakinėjome į pačius keisčiausius jų klausimus, siuntėme mėginius, kol pagaliau gavome užsakymą išsiųsti pirmąją paletę“, – apie svarbų bendradarbiavimą pasakoja Laimonas.

„Medaus namai“ turi nemažai partnerių Europoje. Vokietija, Didžioji Britanija labiau perka medų, o Vidurio Europa (Čekija, Vengrija, Rumunija) atranda bičių duoną. Jau keletą metų iš eilės jos paklausa auga.

„Bičių duoną būtent mes, lietuviai, pirmieji išmokome rinkti, o dabar su latviais esame didžiausi Europoje tiekėjai. Užsieniečiai atranda ir mineralų gausų grikių medų“, – pasakoja L. Galvonas.

Apie rūšinį medų ir kitas naujoves

Lietuvoje populiarėja rūšinis medus (natūralių pievų, kiaulpienių, liepų, grikių, rapsų, viržių). Vienos rūšies medaus bičių šeima gali prinešti 30 kg, kitos tik – 5–10 kg.  

„Rūšinį medų gali gauti ir atsitiktinumo dėka, bet mano, kaip bitininko, tikslas yra kontroliuoti procesą ir gauti kuo grynesnį produktą. Tenka atidžiai sekti augalų žydėjimo laikotarpius, užuosti, kada avilyje bitės pradeda nešti kitą nektarą, nuimti prieš tai buvusį medų. Tam labai praverčia žinios, įgytos Italijoje pirmojo lygio medaus someljė kursuose“, – apie didžiulį įdirbį kalba L. Galvonas.

Rūšinio medaus grąža, anot jo, didesnė: patenkintas vartotojo skonis, sukurta ūkiui didesnė pridėtinė vertė, galimybė dalyvauti tarptautiniuose konkursuose. Prieš porą metų jis dalyvavo ir Europos medaus konkurse Lenkijoje, kuriame liepų medus pelnė bronzą, o grikių – sidabrą.

„Rūšinio medaus kaina didesnė ir realiau atspindi įdėtą darbą. Vokietijoje ekologiškas miško lipčiaus, viržių medus yra tris kartus brangesnis už įprastą ekologišką medų“, – pasakoja bitininkas, užsimindamas ir apie kitas „Medaus namų“ naujoves – medų ir kitus bičių produktų skanėstus, papildytus liofilizuotais vaisiais, uogomis.

Pasak L. Galvono, Lietuvoje populiarėja rūšinis medus

Ar ilgai mėgausimės ekologišku medumi?

Laimono Galvono planuose ekologinį bityną plėsti iki 600 šeimų.

Užklausus, kaip vertina valstybės politiką, žinant faktą, kad danai jau nebeturi savo ekologiško medaus, atsako: „Neteko girdėti, kad ekologinė bitininkystė būtų išskirta. Gal esame per maža grupė, kad valdžią domintume? Kita vertus, manau, kad keičiantis geopolitinei situacijai, susiduriant su klimato kaitos iššūkiais ambicija Europoje padidinti ekologinių bitynų skaičių yra nerealistiška“.

Lietuvoje oficialiai sertifikuotų ekologinių bitynų yra apie 30, o pas kaimynus Latvijoje – apie 200. Ekologiškai bitininkauti visoje Lietuvoje nėra galimybių dėl intensyvios žemdirbystės. Lieka Šiaurės rytų Aukštaitija, Dzūkija, tačiau centrinėje dalyje ekologiškų erdvių bitėms praktiškai neliko. Nebent aviliai stovėtų giriose.