Akademija (Kėdainių r.). Šylant orams ir daugelyje rajonų sulaukus kritulių, pasėlių būklė sparčiai keičiasi. IKMIS stebėjimai rodo, kad kartu didėja ligų ir kenkėjų plitimo rizika. Ką svarbu žinoti?

Nuo gegužės 6 dienos daugelyje rajonų sulaukta augalams itin reikalingų kritulių. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) valdomų 97 agrometeorologinių stočių duomenimis, vienuose rajonuose iškrito vos 7 mm kritulių, kituose – net 55 mm, rašo agroakademija.lt.

Tačiau lietus problemų neišsprendė – stichinis meteorologinis reiškinys, sausra augalų vegetacijos laikotarpiu, iš laukų vis dar nesitraukia. Gegužės 11 d. sausra fiksuota Akmenės, Radviliškio, Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio ir Mažeikių rajonų savivaldybėse.

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis, vyraujantis žieminių kviečių išsivystymo tarpsnis BBCH 32 – apčiuopiamas antro stiebo bamblys. Atšilę orai spartina augalų vystymąsi. Ypatingai pailgėjo tarpubambliai, todėl reikia parinkti tinkamą ilgo veikimo augimo reguliatorių.

Kviečių dryžligė šiuo metu yra labiau išplitusi nei lapų septoriozė. Kviečių pasėliuose nustatyta nuo 12 iki 100 proc. dryžligės pažeistų augalų – liga jau pažeidė ir antruosius išsivysčiusius lapus. Kviečių dryžligės plitimui ypač palankūs šilti ir drėgni orai, dažnos rasos bei krituliai.

Didžiausia rizika kyla atsėliuotuose kviečiuose, taikant minimalų žemės dirbimą ar tiesioginę sėją į ražieną, nes pagrindinis infekcijos šaltinis išlieka augalų liekanos dirvos paviršiuje. Ant lapų pasirodančios gelsvai rudos ar rudos dėmės su ryškiu gelsvu apvadu rodo aktyvų ligos plitimą

Ligai intensyvėjant dėmės susilieja ir gali pažeisti didelę lapo dalį, o tai tiesiogiai mažina fotosintezės plotą ir būsimo derliaus potencialą. Stipriai išplitusi kviečių dryžligė gali lemti iki 50 proc. grūdų derliaus nuostolių.

Lapų septoriozės plitimas kol kas mažesnis, tačiau vyraujant lietingiems orams jos rizika sparčiai didėja. Šios ligos sukėlėjas iš apatinių lapų į viršutinius plinta su lietaus lašais, todėl svarbu stebėti apatinius lapus ir vertinti naujų infekcijų atsiradimą. Efektyviausia apsauga nuo lapų septoriozės pasiekiama fungicidus panaudojant per 5–7 dienas nuo infekcijos pradžios.

Šiuo augimo tarpsniu svarbu ne tik įvertinti ligų plitimą, bet ir pasirinkti tinkamą fungicidų naudojimo strategiją.

Žieminių rapsų būklė

Buvo įprasta, kad žieminiai rapsai pradeda žydėti dar nesulaukus gegužės, tačiau šiemet ir gegužės 11 d. nemažai laukų dar nebuvo nusidažę geltona spalva. Stebėjimų duomenimis, rapsai šiuo metu yra pasiekę BBCH 59–63 išsivystymo tarpsnį.

Po geros savaitės žiedlapiai pradės masiškai byrėti – tuomet bus tinkamiausias laikas naudoti fungicidus nuo baltojo (sklerotinio) puvinio.

Ši infekcija ypač pavojinga tada, kai sutampa trys pagrindiniai veiksniai: grybo askosporų plitimo laikotarpis, rapsų žydėjimas (pradėję kristi žiedlapiai) ir didelė santykinė oro drėgmė. 

Po sausros atėjus lietingam laikotarpiui, sparčiai augantys rapsų stiebai sureagavo fiziologiniais plyšimais. Tokie pažeidimai augalams sukelia papildomą stresą ir sudaro palankesnes sąlygas plisti infekcijoms.

Visą straipsnį skaitykite agroakademija.lt.