Kaunas. Žemdirbiai nerimauja, žvalgosi po žiemkenčių pasėlius ir stebisi – negi jau pavasaris? Laukėme švelnių vokiškų žiemų, tačiau kol kas džiaugtis dar anksti – priešakyje dar daugiausiai rizikos keliantys ir pavojingiausi mėnesiai – vasaris bei kovas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistai sako, kad aktyvi augalų vegetacija nevyksta, naujų šaknelių dar nėra.

Rudeninės augalų šaknys apkibusios žeme – reiškia vyksta siurbimas. Taip pat dirba ir mikroorganizmai dirvoje, nes ji nėra labai šalta, įšalo nėra. Reiškia kinta maisto medžiagų kiekis dirvoje, jos pereina į augalams prieinamas formas. Jeigu augalai nepaima, kas jiems patiekta, galimas maisto medžiagų išsiplovimas. Juo labiau, kad visiškai neaišku, kokios gamtinės sąlygos bus toliau.

„Praėjusį penktadienį mūsų tarnybos agronomai buvo susirinkę aptarti situaciją laukuose. Dalyvavo 16 augalininkystės specialistų iš skirtingų rajonų. Visi konstatavo, kad dirvožemyje 20 cm gylyje drėgmės jau yra visiškai pakankamai, tik 50 cm gylyje dar jaučiamas deficitas. Tik vienas mūsų kolega agronomas Kazimieras Keraitis patikino, kad Utenoje net ir 20 cm gylyje vis dar trūksta drėgmės“, – sako LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė.

„Mūsų konsultantų stebėjimų duomenys rodo, kad daugumoje dirvožemių 20 cm gylyje drėgmės jau visiškai pakanka, tik 50 cm gylyje dar jaučiamas deficitas“, – sako LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė

Ji pridūrė, kad dabar svarbiausia, jog staiga neatšaltų: normaliomis žiemomis net ir 20 laipsnių šaltis augalams nėra baisus, tačiau tokios būsenos žiemkenčius, kokie jie yra šią žiemą, neigiamai gali paveikti net ir perpus mažesnis temperatūros kritimas – iki 10 laipsnių šalčio.

Nors augalai rodo gyvybės požymių, bet gamtos neapgausi, per milijonus metų jie matė visko ir išsaugojo informaciją apie įvairius reiškinius. VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas Vytautas Liakas sako, kad žiemkenčiai dabar galėtų augti, bet „įsijungia saugiklis“ – šviesa.

„Negavę šviesos iniciacijos, žiemkenčiai nepradeda pavasarinio augimo. Dabar išrovę augalų matome baltų šaknelių, tai reiškia, kad tęsiasi rudens vegetacija. Kai dienos ilgumas viršys 10 valandų ir jeigu pakaks tuo metu šilumos, kviečiai ir rapsai pradės pavasariui būdingą augimą“, – sako V. Liakas.

„Kai dienos ilgumas viršys 10 valandų, augalai taps jautresni, tada pasėliams gali penkti net ir 10 laipsnių šaltis“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas Vytautas Liakas

Mums svarbiau, kokie pavojai tyko augalų? Paimkime, pavyzdžiui, žieminių rapsų aprašą, ten rašoma, kad vidutinė vegetacijos trukmė – 211 dienų. Taigi, pasėti rugpjūčio pabaigoje, rapsai jau pravegetavo daugiau kaip 170 dienų (nes nebuvo ramybės būklės), o anksti sėti jau viršijo 200 dienų. Taigi, augalai praranda energiją, galima sakyti, eikvoja baterijas.

Dabar labai svarbu, kiek augalai sukaupė sausųjų medžiagų. „Nustatinėjome sausųjų medžiagų kiekį rapsuose, sėtuose rugpjūčio 1–3 dienomis, rezultatas – sausųjų medžiagų 12–14 procentų. Tai minimumas – jeigu nukris žemiau 10 proc., augalai taps labai jautrūs šalčiui“, – pastebi V. Liakas.

Rapsai tebegyvena rudens vegetacijos sąlygomis, bet augalai atrodo gerai

Rugpjūčio 20–27 d. sėtuose rapsuose sausųjų medžiagų rasta 15–18 proc. Žieminiuose kviečiuose sausųjų medžiagų rasta apie 17 proc. Tikėtina, kad augalų nepražudytų -15 °C šaltis be sniego. Žinoma, atsparumas priklausytų nuo kai kurių veiksnių, šalčio ekspozicijos laiko, vėjo ir t. t. Jeigu su sniego danga, tai ir -20 °C šaltis nepridarytų žalos. Na, o po vasario 20 d. (kai dienos ilgumas viršys 10 val.) augalai taps jautresni ir gali pakenkti net -10 °C šaltis.

Be sausųjų medžiagų, augaluose dar labai sumažėjusi amino rūgšties prolino koncentracija. Tai labai svarbu augalams pradedant vegetaciją pavasarį. Panaši situacija buvo 2007 m., tais metais buvo gauti rekordiniai žiemkenčių derliai. Tačiau ūkininkams tam derliui pasiekti prireiks daug žinių.

Rudens sėjos sąlygos visiems buvo panašios, tačiau dabar žieminių augalų pasėliai atrodo nevienodi: pritrūkus agrotechninių žinių kai kuriems augintojams nepavyko suformuoti tolygių pasėlių (nuotr. viršuje). Daugiau praktinės patirties turinčių ūkininkų laukuose pastebima mažiau klaidų, pasėliai vienodesni (nuotr. apačioje)  

„Dažnai būna taip, kad kai tarsi viską supranti, imi ir suklysti. Jau dabar teko matyti kelias trąšų barstykles laukuose. Pamatęs tokį vaizdą supranti, kad žinių apie dirvožemį, trąšas bei augalus dar nėra sukaupta pakankamai arba jau persimokyta. Klaidų padaryta ir parenkant plotus rapsams – labai aiškiai matyti klaidos ir jos gali būti lemiamos. Žinoma, nesėkmės atveju bus sakoma: „tokia nedėkinga šiemet žiema“, – pastebi V. Liakas. – Tikėkimės, kad viskas bus gerai. Gal žiema taip ir praeis – su lengvais šaltukais arba lengvai teigiama temperatūra. Visi norėjo vokiškų žiemų – gal šiemet ir pasiseks?“

MŪ inf.