Kaunas. Žemės ūkio sektorius Lietuvoje 2024 m. susidūrė su iššūkiais ir permainomis. Nepaisant finansinių sunkumų ir geopolitinių įtampų, bendrovės išlaikė reikšmingą indėlį į šalies ekonomiką. Kalbinti sektoriaus atstovai atvirai dalijasi patirtimis ir lūkesčiais.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis apibūdina 2024-uosius kaip sudėtingus, ypač finansine prasme.

Jis pažymi, kad pasaulinės žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos buvo nepastovios dėl geopolitinių įtampų, energetikos krizės ir rinkos paklausos svyravimų.

Energijos ir trąšų kainos išliko aukštos – karbamido kaina per ketverius metus padvigubėjo. J. Sviderskis pateikia ir iškalbingus skaičius – karbamidas 2020 m. kainavo 207 Eur/t be PVM, o 2024 m. – 413 Eur/t be PVM.

„Tai paveikė žemės ūkio bendrovių pelningumą, ypač tų, kurios labiau priklausomos nuo išorinių žaliavų (neturi organinių trąšų). Nepaisant iššūkių, dalis žemės ūkio bendrovių išlaikė stabilų finansinį pagrindą, tačiau smulkesni ūkiai, neturintys pakankamai rezervų ar galimybių investuoti į modernizaciją, patyrė nuostolių“, – teigia LŽŪBA direktorius.

Vis dėlto, pasak jo, žemės ūkio bendrovės ir toliau prisideda prie šalies gerovės. J. Sviderskio teigimu, jos valdo stabilų 14 proc. siekiantį žemės ūkio naudmenų plotą, 2024-aisiais sukūrė net 30 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės.

Be kita ko, už vieną hektarą žemės ūkio naudmenų Lietuvos žemės ūkio bendrovės sumoka vidutiniškai 326 Eur mokesčių valstybei – gerokai daugiau nei gauna tiesioginių išmokų.

„Priešingai šalyje vyraujančioms tendencijoms, gyvulininkystės produkcijos dalis žemės ūkio bendrovėse sudarė 61,1 proc. bendrosios produkcijos vertės. Gyvulininkystė – pagrindinis darbdavys kaimo vietovėse, todėl šios šakos išlaikymą žemės ūkio įmonėse reikia laikyti socialinio atsakingumo rodikliu“, – priduria J. Sviderskis.

„Patikimas visuomenės partneris“

J. Sviderskis įsitikinęs – žemės ūkio bendrovėse sprendžiami sunkūs socialinio tvarumo uždaviniai: kuriamos šiuolaikinės darbo vietos, sudaromos tinkamos darbo ir poilsio sąlygos, mokamas skaidrus ir konkurencingas atlyginimas, suteikiamos visos socialinės garantijos.

„Daugelyje bendrovių sėkmingai sprendžiamas jaunųjų specialistų, kurie nepaisant Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos pastangų, vis dar lieka už BŽŪP ribų, pritraukimo klausimas“, – pabrėžia LŽŪBA generalinis direktorius.

Pasak jo, bendrovėse diegiamos pažangios technologijos, kurios užtikrina minimalų poveikį aplinkai, apie ką parašyta daugybė publikacijų, sukurta radijo ir televizijos laidų.

„Taigi, žemės ūkio bendrovės – gyvybingas ir patikimas visuomenės partneris, bene geriausiai pasiruošęs pasitikti kylančius iššūkius. Ar naujosios politinės jėgos pagaliau pripažins ir objektyviai pristatys visuomenei jų vaidmenį – laikas parodys“, – svarsto J. Sviderskis.

Tiesa, jis teigia tikintis, kad su nauja valdžia pavyks užmegzti kokybiškesnį ryšį.

„Neskirstėme ir neskirstome valdžios pagal politinius įsitikinimus. Svarbiausia – jos požiūris į dirbančiuosius, į žemės ūkio įmones ir žemdirbius, kuriančias pridėtinę vertę, besirūpinančias dirbančiųjų socialine gerove, neskirstant, kad vieni tokie, kiti – anokie.

Svarbiausia suprasti, kad Lietuva – ne vien Vilnius, kad regioninė plėtra nebus sėkminga, jei ten nebus mažo, vidutinio ir stambaus ūkio“, – reziumuoja Lietuvos žemės ūkio bendrovių generalinis direktorius.

Metus vadina vidutiniais

ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ vadovas Arūnas Grubliauskis 2024 metus vadina vidutiniais.

„Dirbame labai seniai – bendrovė įkurta 1992 m., todėl metų visokių pasitaikė, o 2024-ieji nebuvo labai išskirtiniai. Nors grūdų derlius buvo geras ir prikūlėme daugiau nei prognozavome, kokybė buvo prastesnė, todėl pajamos šiek tiek sumažėjo. Juk už mažiau kokybiškus grūdus mažiau ir moka“, – pasakoja A. Grubliauskis ir priduria, kad pieno sektoriuje bendrovė, kaip ir visi kiti pieno gamintojai, pagerėjimą juto tik pastaruosius 3 mėnesius. 

„Vienur truputį prasčiau, kitur geriau. Kalbant bendrai – metai labai vidutiniai“, – apibendrina metus ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ vadovas.

Paklaustas, ar visus tikslus pavyko įgyvendinti 2024-aisiais, A. Grubliauskis atsako neigiamai. Vienas iš siekų buvo pastatyti naują fermą, kurioje tilptų 660 melžiamų karvių, tačiau ilgi biurokratiniai procesai sutrukdė tai įgyvendinti.

„Pradėjome tvarkyti reikalus dėl projekto ir leidimų dar 2021 m., bet statyti pradėjome tik 2023 metais – biurokratinė mašina ilgai dirba. Planavome baigti dar šiemet, bet viskas užsitęsė ir persikėlė į 2025-ųjų pavasarį“, – atskleidžia jis ir tikisi, kad pasikeitus Žemės ūkio ministerijos vadovybei biurokratinė našta sumažės.

Finansinė situacija nuvylė

O štai Alytaus rajono ŽŪB „Atžalynas“ 2024-ieji derlingumo ir primilžio prasme buvo neblogi, tačiau finansinė situacija bendrovės vadovą nuvylė.

„Derlingumas ir primilžis buvo panašūs kaip ir 2023 metais – visai neblogi. Tačiau finansiniu atžvilgiu metai labai šiaip sau. Problemos – didelės sąnaudos, didelė savikaina, mažos supirkimo kainos. (...) Daug prikuli, primelži, parduodi, bet pajamų mažai gauni“, – sako ŽŪB „Atžalynas“ pirmininkas Algis Žėkas.

Pasak jo, vienintelis bendrovės tikslas buvo uždirbti daugiau, bet to padaryti nepavyko, tad tikisi, kad 2025-aisiais seksis geriau.

Prastesnė finansinė situacija lėmė ir tai, kad bendrovė neketina plėsti veiklos ar imtis kokių nors projektų.

„Galvojant apie plėtrą, pirmiausia reikia turėti, iš ko išgyventi, pajamų, o dabar finansai nekokie bus“, – apmaudo neslepia ŽŪB „Atžalynas“ pirmininkas ir priduria, kad tikisi, jog 2025-ieji bus labiau prognozuojami.