Raseinių r. Girkalnyje ūkininkaujantis Andriejus Daugirdas praėjusią savaitę į sandėlius susikrovė didmaišius su amonio salietra ir dabar laukia, kol pradžius laukai ir bus galima patręšti žiemkenčius. Nors pasėliai šiek tiek nukentėjo nuo žiemos šalčių, tačiau Raseinių r. situacija kur kas geresnė negu, tarkime, šiaurinėje šalies dalyje.

400 ha dirbantis ūkininkas dveji metai priklauso žemės ūkio kooperatyvui „Viduklė“, jungiančiam 15 žemdirbių. „Patogu priklausyti kooperatyvui, pačiam mažiau rūpesčių pačiam lieka. Šiek tiek pigiau perkame reikalingus produktus, šiek tiek brangiau parduodame produkciją. Štai ir dabar trąšas pirkome per kooperatyvą“, – sako A. Daugirdas.

Girkalnyje ūkininkaujantis Andriejus Daugirdas pernai ryžosi didelei investicijai – grūdų elevatoriui

Ūkininkas per kooperatyvą parduoda ir visą ūkyje užaugintą derlių: kviečius, rapsus, žirnius. Pernai rapsų vidutiniškai prikūlė po 2,5 t/ha pribyrėjo, mat žieminių rapsų plotai buvo gerokai pašalę. Kviečių derliaus vidurkis išėjo apie 7,5 t/ha. Šiemet žiemkenčių pasėliai tai pat nukentėjo nuo šalčių, tačiau atsėti, atrodo, nereikės.

Iki šiol derlius būdavo džiovinamas aktyviąja ventiliacija, tačiau ūkininkas ne kartą pasigesdavo galimybės saugiai ir užtikrintai išdžiovinti ir vėliau laikyti grūdus. Tad pernai ryžosi didelei investicijai – pasistatė naują „Goldsaat“ grūdų džiovyklą ir 3,5 tūkst. tonų talpos grūdų saugojimo bokštus. Visi šie pirkiniai ir statybos vykdytos be jokios paramos.

Tiesa, darbai nevyksta taip sklandžiai, kaip atrodė iš pradžių. Kilo sunkumų dėl projektavimo darbų. „Pasirodo, suprojektuoti yra sunkiau negu pastatyti“, – su realybė susidūrė žemdirbys. Projektas strigo dėl griežtų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. Mat statybos vykdomos sklype, jau seniai aptvertame tvora, ir toje ribotoje teritorijoje bandoma sutilpti. Faktiškai neįmanoma įgyvendinti reikalavimo išlaikyti 15 metrų atstumą nuo bokšto iki pastato. „Nors pastato sienos iš metalo, tačiau reikalavimų būtina laikytis“, – sako A. Daugirdas.

3,5 tūkst. tonų talpos bokštuose tilps visas ūkio derlius

Sunkumų kilo ir paaiškėjus, kad pagal bendrąjį Girkalnio planą toje vietoje maksimalus statinių aukštis numatytas tik iki 12 metrų. „Pernai pavasarį, kai specialistai tik pradėjo rengti projektą, atrodė, kad viskas vyks greitai ir sklandžiai, tačiau realybė pasirodė esanti visai kitokia“, – pernelyg optimistiškai vertinęs situaciją prisipažįsta žemdirbys.

Vis tik A. Daugirdas tikisi, kad 2014-ųjų metų derlius jau bus džiovinamas ir saugomas naujajame elevatoriuje. Čia tilps visas jo ūkio derlius ir dar turėtų likti vietos: ateityje bus galima priimti saugoti kaimynystėje ūkininkaujančių ūkininkų grūdus.

Ūkyje dirba pats šeimininkas ir dar du samdomi žmonės. Technikos turi užtektinai, dabar didžiausias žemdirbio galvos skausmas – kaip bus dėl žemės bus? Šiuo metu pusė ūkio dirbamos žemės ūkininkui priklauso nuosavybės teise, o likusioji dalis – nuomojama. Žemdirbio skaičiavimu, per metus žemė pabrango pusantro karto. „Matyt, žmonės turi pinigų ir neturi kur jų dėti, o štai žemė – geriausia investicija. Nežinau, kaip žemdirbiai pajėgs su tokiais žemės pirkėjais konkuruoti“, – svarsto A. Daugirdas.

Didmaišiai su amonio salietra jau laukia tinkamų sąlygų – tręšiama bus iš karto, kai tik bus galima įvažiuoti į laukus

Ūkininkas gana skeptiškai žiūri į europinę paramą. Nors ūkyje sėkmingai įgyvendinti du projektai, tačiau žemdirbio manymu, iš jų uždirba visi, ne tik žemdirbys. Vien už projektų rengimą jis yra sumokėjęs apie 40 tūkst. litų, nors du iš jų finansavimo negavo. Atsiranda visokių papildomų reikalavimų, kurie kartais net prasilenkia su logika: tarkime, teko drausti nuo vagystės automobilines svarstykles, kurios yra įbetonuotos ir vagystė faktiškai negalima.

„Tiesą sakant, aš net nesidomėjau, kas tuose projektuose parašyta, tik pasirašiau ir viskas. Kas ūkininkauja, ir taip žino, kurią kryptimi eis ūkis ir kodėl jam reikia vienos ar kitos technikos. Gal tiems, kas iš miesto atvažiuoja, reikalingi tokie projektai? Man tai tikrai ne. Gimiau kaime, nuo pat vaikystės dirbau kaimiškus darbus, nuo trejų metų daržus ravėjau“, – žemdirbiškomis šaknimis didžiuojasi A. Daugirdas.

MŪ inf.