Kaunas. Ūkininkai sako atvirai – mokėti mokesčių nevengia, tik nori, kad įgyvendinant mokesčių reformą būtų atsižvelgta į jų darbo specifiką. Nors atskaitymai už žemę ir toliau išlieka negalimi, tačiau šiokių tokių palengvinimų numatyta.

Nuotoliniame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) susitikime su Finansų bei Socialinės pasaugos ir darbo ministerijų atstovais kilo daug diskusijų, ieškota atsakymų ir bandyta paaiškinti, kodėl ūkininkus nauja mokesčių reforma neramina.

Kaip teigė LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, ūkininkai labai skaidrūs ir gerai matomi, nes gauna europinę paramą, todėl sumoka visus mokesčius.

„Mes už mokesčių mokėjimą. Manome, kad reforma reikšminga, bet ieškome išeičių, kad ją įgyvendinant nebūtume labiausiai nuskriausti“, – pabrėžė R. Juknevičius.

Kaip atliepti ūkininkų lūkesčiai?

Anot viceministrės Rūtos Bilkštytės, po ankstesnių diskusijų su žemdirbiais padaryta tam tikrų žemės ūkio apmokestinimo sąlygų pakeitimų.

Nauja tai, kad žemės ūkiui, kaip ir verslo subjektams, įvedamas momentinis turto nusidėvėjimas.

„Anksčiau to nebuvo, ūkininkai galėjo tik nauja įsigyta technika mažinti savo apmokestinamąsias pajamas, nuo kurių skaičiuojamas GPM ir „Sodros“ įmokos. Pagal naują tvarką bet kokia įsigyta technika ar įranga nebūtinai turi būti nauja. (...) Visa tos įrangos verte galima sumažinti apmokestinamąsias pajamas“, – sakė R. Bilkštytė.

Nauja ir tai, kad melioracijos išlaidoms bus leidžiami atskaitymai. Be to, siekiant ūkių tęstinumui užtikrinti ir atsižvelgus į kitų šalių patirtį, žemės ūkiui ir toliau siūloma taikyti išimtį – neapmokestinti ūkio perleidimo šeimos nariams.

Finansų viceministrės teigimu, taip pat bus įvedamas vienodas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifų intervalas visam gyventojo žemės ūkio veikloje naudojamam NT, net ir šiltnamiams, fermoms ir panašiai.

Atskaitymai už žemę nebus galimi

Pasak finansų viceministrės R. Bilkštytės, įsigytos žemės negalima priskirti prie sąnaudų, nes, priešingai nei kitas pajamas uždirbti padedantis turtas, su laiku nenusidėvi ir ūkininkai jos nepraranda – žemė, kol nėra parduodama, lieka ūkininko nuosavybe ir turtu. Taigi dėl to atskaitymai už žemę ir toliau nebus galimi.

LŪS pirmininkas R. Juknevičius ne kartą pabrėžė, kad visgi reikėtų rasti būdą, kaip pagrįsti tai, jog pirkti žemę nėra tas pats, kas investuoti į auksą.

„Ūkininkas, investavęs į žemę, toliau gali vaikščioti su užlopytomis kelnėmis. Jis į žemę investuoja, kad ateityje uždirbtų pinigus“, – paaiškino R. Juknevičius.

„Žeme kaip auksu nepasipuoši, bet ji tikrai skirta pajamoms uždirbti. Žemė yra turtas, kad ir kokiomis kelnėmis ūkininkas bevaikščiotų“, – sureagavo finansų viceministrė.

Nedarbo draudimas gali reikšti solidžias sumas

Susitikime dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas teigė, kad ūkininkams siūloma įvesti nedarbo socialinį draudimą tam, kad nutraukus veiklą esant darbingo amžiaus jiems būtų suteiktos garantijos.

„Dar kartą pasitikrinome ir įvertinome, kad yra ūkių, kurie išregistruojami ūkininkui esant darbingo amžiaus. Tokiems asmenims šiuo metu nėra nedarbo draudimo garantijos, tad siūlome ją įteisinti“, – sakė V. Kalinauskas.

Nors teigiama, kad nedarbo draudimo įmoka sudarytų 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, kas iš pirmo žvilgsnio neatrodo daug, tačiau kai kuriems ūkininkams tai gali reikšti įspūdingas sumas.

„1,31 proc. skamba gal ir nebaisiai, bet reikėtų žiūrėti, nuo kokios sumos bus skaičiuojama“, – pabrėžė R. Juknevičius.

Per susitikimą taip pat teirautasi, ar ūkininkas, nustojęs vykdyti žemės ūkio veiklą, bet nuomojantis savo žemę ir už ją gaunantis pinigų, vis tiek būtų laikomas bedarbiu ir gautų nedarbo išmoką. V. Kalinauskas patikino, kad tikrai taip: „Nuomojama pagal civilinę sutartį. Čia ne darbinės pajamos. (...) Taigi tokiu atveju darbo netekęs žmogus vis tiek gautų nedarbo išmoką.“

Įmokų lubų suvienodinimas palies apie 500 ūkininkų

Anot V. Kalinausko, socialinio draudimo įmokų lubų suvienodinimas visiems dirbantiesiems ir padidinimas iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) palies 478 ūkininkus (skaičiuojant pagal 2021 m. duomenis).

„Maksimali pensija gali būti paskaičiuojama iš įmokų, sumokėtų nuo 60 VDU. Dabar, kai lubos yra 43 VDU, tie 478 ūkininkai neturi galimybės susimokėti didesnei pensijai“, – siūlymo pagrįstumą argumentavo V. Kalinauskas.

LŪS Mažeikių skyriaus valdybos narys Audrius Vanagas ragino ūkininkams leisti patiems pasirinkti, nuo kokios sumos turėtų būti skaičiuojama pensija.

„Sakote, kad tie, kurie nori pasididinti pensiją ateičiai, dabar to padaryti negali. Aš asmeniškai pats atsidedu juodai dienai kitomis priemonėmis, diferencijuoju gaunamą pelną. Kodėl savarankiškai dirbantieji negali patys pasirinkti sumos, nuo kurios būtų skaičiuojama pensija? Kodėl taikomas tarsi priverstinis režimas?“ – svarstė ūkininkas.

Pasak V. Kalinausko, tiek mokesčiai, tiek įmokos valstybei turi prievartos elementą. Mat, palikus teisę apsispręsti savarankiškai, dažnai kyla nesusipratimų.

Taip pat diskutuota apie pensinio amžiaus ūkininkus, kurie sudaro kone 30 proc. visų Lietuvos ūkininkų. LŪS pirmininkas R. Juknevičius teiravosi, ar šiuo klausimu jiems numatomos kokios nors lengvatos.

Kaip teigė V. Kalinauskas, senatvės pensiją gaunantys ūkininkai ir dabar nemoka socialinio draudimo įmokų, tad ateityje jiems jų mokėti irgi nereikės. Sukakus senatvės pensijos amžiui, ūkininkai atleidžiami nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo. Tik tai neįsiskaičiuoja nei į stažą, nei į draudžiamąsias pajamas.

Mokesčiams ragina atsidėti

Per susitikimą Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius pabrėžė, kad reikia atsižvelgti į ūkių struktūrą, sezoniškumą, klimato kaitą ir daug kitų dedamųjų, dėl kurių svyruoja žemdirbių balansai.

„Praėjusieji metai ūkininkams buvo neblogi, nes buvo gana geros supirkimo kainos. Šie metai, jau dabar galima prognozuoti, daliai ūkių tikriausiai bus nuostolingi, nes trąšos be galo brangios, o supirkimo kainos krito. Airijoje yra išlyga gyventojams, ypač ūkininkams, kad jie trejus metus gali susibalansuoti mokesčius. O kas išeina pagal jūsų pateiktą scenarijų? Kai geri metai, ūkininkas moka didelius mokesčius. Jeigu metai blogi ir dirba nuostolingai, ūkininkas mokesčių nemokės, bet kartu tais metais neteks draudimo, nors pernai sumokėjo neproporcingai didelius mokesčius“, – sakė M. Maciulevičiaus.

Jam antrino ir LŪS pirmininkas, pasak kurio, ūkininkai praėjusių metų pelną susiskaičiuoja kitais metais, kurie jau būna beveik įpusėję. „Pavyzdžiui, šie metai pieno sektoriui kritiniai. Krizė prasidėjo nuo naujų metų ir ji dabar įsisiūbavusi. Tačiau mokesčiai bus galingi, nes 2022-ieji buvo pelningi. Tokiu atveju krizė dar labiau gilinama, nes mokesčių našta persikelia į kitus metus. Be to, pinigai dažniausiai jau būna išleisti, nes ūkininkai investuoja“, – aiškino R. Juknevičius.

Tai išgirdęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas V. Kalinauskas nedaugžodžiaudamas atsakė, kad jeigu metai pelningi, nereikėtų visko investuoti, kažkiek derėtų atsidėti ir mokesčiams.

„Socialinėje apsaugoje turime grindis ir lubas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos. Stambiesiems ūkininkams, kurie uždirba daugiau, bet kuriuo atveju išlieka mokestinės bazės apribojimas. Viskas skaičiuojama pagal rėžius – nuo 12 iki 43 VDU, pakėlus bus iki 60 VDU. Bet tai maksimalūs rėžiai. Nėra taip, kad ūkininkas labai pelningai dirbo, pajamos buvo didelės, todėl visos bus apmokestinamos“, – paaiškino V. Kalinauskas.

Be to, finansų ministrė pabrėžė, kad kilus problemų ūkininkai gali sudaryti mokestines paskolos sutartis. „Jeigu susidariusi mokesčių skola ir ją dabar sunku sumokėti, galima kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir prašyti sudaryti mokestinę paskolos sutartį“, – išeitį pristatė R. Bilkštytė. Pasak jos, mokestinių paskolų suma neribojama.