Elektrėnai. Savo sodui rinkdamiesi vynmedžius, daugelis pirmenybę teikia lietuviškoms veislėms, tačiau Lietuvoje galima auginti ir latviškas, ir baltarusiškas, ir kai kurias rusiškas, kanadietiškas bei amerikietiškas veisles.

Vynmedžių augintojas Arūnas Adžgauskas iš Elektrėnų sako itin vertinąs garsaus vynuogių selekcininko Antano Gailiūno sukurtas veisles. Nes jos yra labai ištvermingos, ankstyvos ir skanios. Vienos geriausių A. Gailiūno sukurtų veislių yra Gailiūno Šasla, Liepsna, Juvendana, Svaja, Selė, Stella.

Lietuviška veislė Juvendana - uogos didelės (iki 7 g), šviesiai geltonos, labai skanios

Pasak A. Adžgausko, Lietuvoje taip pat tinka auginti šių veislių vynuoges: Gailiūnė, Juodupė, Palanga, Tereza, Gailiūno besėklė, Swenson Red (JAV), Agat Donskoj (Rusija),Talisman (Rusija), Zilga (Latvija).Daugumą šių veislių galima auginti žiemą net neprilenkiant prie žemės.

Pagal vynuogių prinokimo laiką Lietuvojeveislės skirstomos į: labai ankstyvas - sunoksta nuo rugpjūčio vidurio; ankstyvąsias - sunoksta apie rugsėjo 1-ąją; vidutiniškai ankstyvas - sunoksta iki rugsėjo vidurio; vėlyvąsias - sunoksta iki rugsėjo pabaigos.

Kaip sodinti ir prižiūrėti

Vynmedžių sodinimui reikia parinkti saulėtą, šiltą ir ramią vietą nuo vėjų. Dirvos rūgštingumas (pH) 5,5-7,5. Prieš įveisiant vynuogyną, reikėtų atlikti dirvožemio tyrimus. Sodinukai sodinami pavasarį, praėjus šalnų pavojui į iš anksto paruoštas, 50-60 cm pločio ir tokio pat gylio, duobes. Pasieniuose ar kitose vietose sodinama eilėmis 1,2-1,5 m atstumais, 40 cm atstumu nuo sienos.

Priemolio dirvose duobės užpildomos kompostu, žvyro ir viršutinio dirvožemio mišiniu (1:1:1), smėlingoje dirvoje - kompostu ir viršutiniu dirvožemio sluoksnio mišiniu. Substratas duobėje turi būti purus ir gausus maistinių medžiagų. Kad šaknys žiemą nenušaltų, sodinukai sodinami į duobes giliai - iki 40 cm (duobė turi būti paruošta su žvyro drenažu, jokiu būdu negalima tokiame gylyje sodinti priemolio ar molio dirvoje).

Vynuogėms vytis reikalingi vielos karkasai (kas 50-80 cm). Atvirose vietose karkasams (špaleriams) įrengti iki 60 cm gylio įkalami 2 m aukščio metalinės atramos (2,5-3,5 m atstumais). Žemutinė viela įtempiama 40 cm nuo žemės paviršiaus, o kitos - per 50 cm. Tai padaroma 2-3 savaites prieš sodinimą.

Antano Gailiūno sukurta vynuogių veislė Liepsna

Vegetacijos metu vynmedžiai tręšiami kompleksinėmis trąšomis. Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, tręšiama kompleksinėmis trąšomis su didesniu azoto kiekiu, prieš žydėjimą ir tris savaites po žydėjimo - su didesniu fosforo kiekiu, o uogoms nokstant - su didesniu kalio kiekiu. Taip pat vynmedžių tręšimui labai tinka organinės trąšos: kompostas, mėšlas, dolomitmilčiai, medžio pelenai. Derantiems vynmedžiams kiekvieną rudenį reikia išpilti po 10 kg dolomitmilčių.

Genėjimas - labai svarbu

Svarbu vynmedžius taisyklingai genėti, kad kuo daugiau būtų apšviesti saulės. Dengiamus vynmedžius geriausia genėti rudenį, o nedengiamus - pavasarį, nes rudenį nugenėtų vynmedžių atsparumas žiemai smarkiai sumažėja. Pavasarį nedengiamus vynmedžius reikia genėti, kai ūgliai išauga iki 3-4 lapų. Tuo metu nustoja intensyvus sulčių tekėjimas ir genėjimas krūmui žalos nepadaro.

Kasmet vynmedžiai genimi ne tik rudenį - ramybės periodu, bet ir vegetacijos metu. Jo metu išlaužiami vilkūgliai ir silpni ūgliai. Nulaužiamos ūglių viršūnės, paliekant 6-8 lapus virš paskutinės kekės. Periodiškai trumpinami pažastiniai ūgliai, paliekant 2 lapus. Augantys ūgliai turi būti pririšami prie vielų.

Dėl geresnės žiedynų mitybos, prieš žydėjimą, nugnybiamos ūglių viršūnėlės. Intensyviai ūgliams augant, ūglių viršūnės būna nulinkusios žemyn. Kada ūglių viršūnės išsitiesina - tai ženklas, kad ūglių augimas sulėtėjo ir pradėjo nokti uogos. Tuomet nulaužiamos ūglių viršūnės, paliekant 6 lapus virš paskutinės kekės. Tai sustabdo jų augimą, jie geriau sumedėja, o nokstančios kekės gauna daugiau maisto medžiagų ir greičiau sunoksta.

MŪ inf.