Kaunas. Ankštinių augalų plotai per ketvirtį amžiaus išaugo daugiau nei 40 procentų. Jungtinės Tautos vasario 10-ąją paskelbė Pasauline ankštinių augalų diena, taip pabrėždamos jų svarbą įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 metų.

Ankštiniai augalai vertinami ne tik dėl didelės maistinės vertės, bet ir naudos aplinkai.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, ankštinių augalų pasėlių plotai pasaulyje 2023 m. sudarė 92 mln. hektarų. Daugiausia auginta pupų ir pupelių (41 proc.), pupuolių (17) ir avinžirnių (15 proc.).

Ankštinių augalų pasėlių plotai pasaulyje nuo 1998 iki 2023 m. išaugo daugiau kaip 40 procentų. 2023-iaisiais, palyginti su 1998 m., sparčiausiai daugėjo lęšių (64 proc.), pupų ir pupelių (55), pupuolių (49 proc.) pasėlių.

Europoje populiariausi žirniai

Nagrinėjant ankštinių augalų plotus žemynuose 2023 m. pastebima, kad Azijoje daugiausia avinžirnių pasėlių, Afrikoje – pupuolių, Šiaurės Amerikoje ir Okeanijoje – lęšių, Pietų ir Centrinėje Amerikoje – pupų ir pupelių.

O štai Europoje dominuoja žirniai – jie sudaro 40 proc. visų Europos ankštinių augalų pasėlių. Įdomu tai, kad ES 27 šalyse žirnių plotai sudaro tik trečdalį (33 proc.) visų Europos pasėlių, mat Rusijoje šis rodiklis siekia 58 procentus. Taigi kitose ne ES šalyse žirnių pasėliai sudaro nedidelę dalį: Ukrainoje – 5 proc., Jungtinėje Karalystėje – 2, Baltarusijoje – 1 procentą.

ES 27 šalyse žirniais 2023 m. apsėta 982,4 tūkst. ha, kur didžiausi plotai teko Ispanijai (23 proc. visų ES žirnių pasėlių), Prancūzijai (15) ir Vokietijai (12 proc.). Lietuvoje šis rodiklis viršijo 7 procentus.

Lietuvoje ankštinių augalų pasėliai nuo 1998-ųjų išaugo 3,6 karto. Daugiausia didėjo pupų (daugiau nei 35 kartus) ir žirnių (daugiau nei 2 kartus) plotai. Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo 2018-ųjų ankštinių augalų pasėlių 2024 m. padaugėjo 18,8 proc., nuo 2023-iųjų – net 31,3 procento.

Ankštinių augalų pasėlių plotai pastaraisiais dešimtmečiais auga, labai svarbu ir tai, kad didėja ir jų derlingumas. 2023 m., palyginti su 1998 m., nors ir buvo svyravimų, labiausiai išaugo pupuolių derlingumas – 73 procentais. Taip pat kilo avinžirnių (51 proc.), lęšių (54), pupų ir pupelių (12 proc.) derlingumas, sumažėjo tik žirnių – 2,3 procento.

Nors ankštinių augalų vidutinis pasaulinis derlingumas auga, tačiau tarp žemynų yra didelių skirtumų. Šiaurės Amerikoje 2023 m. buvo didžiausias pupų, pupelių ir žirnių derlingumas, Okeanijoje – avinžirnių ir lęšių.

Aukščiausias vidutinis pupuolių derlingumas minėtais metais buvo Europoje, tačiau ES šalyse vidutinis ankštinių augalų derlingumas siekė apie 1,9 t/ha, o Lietuvoje – 2,2 t/ha. O štai 2024 m. (pagal išankstinius duomenis) mūsų šalyje vidutinis ankštinių augalų derlingumas išliko toks pat – 2,2 t/ha (žirnių siekė 2,2, pupų – 2,3, ankštinių augalų mišinių grūdams – 1,9 t/ha).

Visą straipsnį apie ankštinius skaitykite čia.