Ankštiniai augalai vertinami ne tik dėl didelės maistinės vertės, bet ir naudos aplinkai. Tad nereikėtų stebėtis, kad per ketvirtį amžiaus jų plotai išaugo daugiau nei 40 procentų.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, ankštinių augalų pasėlių plotai pasaulyje 2023 m. sudarė 92 mln. hektarų. Daugiausia auginta pupų ir pupelių (41 proc.), pupuolių (17) ir avinžirnių (15 proc.).

Ankštinių augalų pasėlių plotai pasaulyje nuo 1998 iki 2023 m. išaugo daugiau kaip 40 procentų. 2023-iaisiais, palyginti su 1998 m., sparčiausiai daugėjo lęšių (64 proc.), pupų ir pupelių (55), pupuolių (49 proc.) pasėlių.

Europoje populiariausi žirniai

Nagrinėjant ankštinių augalų plotus žemynuose 2023 m. pastebima, kad Azijoje daugiausia avinžirnių pasėlių, Afrikoje – pupuolių, Šiaurės Amerikoje ir Okeanijoje – lęšių, Pietų ir Centrinėje Amerikoje – pupų ir pupelių.

Jungtinės Tautos vasario 10-ąją paskelbė Pasauline ankštinių augalų diena, taip pabrėždamos jų svarbą įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 metų.

O štai Europoje dominuoja žirniai – jie sudaro 40 proc. visų Europos ankštinių augalų pasėlių. Įdomu tai, kad ES 27 šalyse žirnių plotai sudaro tik trečdalį (33 proc.) visų Europos pasėlių, mat Rusijoje šis rodiklis siekia 58 procentus. Taigi kitose ne ES šalyse žirnių pasėliai sudaro nedidelę dalį: Ukrainoje – 5 proc., Jungtinėje Karalystėje – 2, Baltarusijoje – 1 procentą.

ES 27 šalyse žirniais 2023 m. apsėta 982,4 tūkst. ha, kur didžiausi plotai teko Ispanijai (23 proc. visų ES žirnių pasėlių), Prancūzijai (15) ir Vokietijai (12 proc.). Lietuvoje šis rodiklis viršijo 7 procentus.

Lietuvoje ankštinių augalų pasėliai nuo 1998-ųjų išaugo 3,6 karto. Daugiausia didėjo pupų (daugiau nei 35 kartus) ir žirnių (daugiau nei 2 kartus) plotai. Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo 2018-ųjų ankštinių augalų pasėlių 2024 m. padaugėjo 18,8 proc., nuo 2023-iųjų – net 31,3 procento.

Derlingumas ir derlius

Nors ankštinių augalų pasėlių plotai pastaraisiais dešimtmečiais auga, labai svarbu ir tai, kad didėja ir jų derlingumas. 2023 m., palyginti su 1998 m., nors ir buvo svyravimų, labiausiai išaugo pupuolių derlingumas – 73 procentais. Taip pat kilo avinžirnių (51 proc.), lęšių (54), pupų ir pupelių (12 proc.) derlingumas, sumažėjo tik žirnių – 2,3 procento.

Nors ankštinių augalų vidutinis pasaulinis derlingumas auga, tačiau tarp žemynų yra didelių skirtumų. Šiaurės Amerikoje 2023 m. buvo didžiausias pupų, pupelių ir žirnių derlingumas, Okeanijoje – avinžirnių ir lęšių. Aukščiausias vidutinis pupuolių derlingumas minėtais metais buvo Europoje, tačiau ES šalyse vidutinis ankštinių augalų derlingumas siekė apie 1,9 t/ha, o Lietuvoje – 2,2 t/ha. O štai 2024 m. (pagal išankstinius duomenis) mūsų šalyje vidutinis ankštinių augalų derlingumas išliko toks pat – 2,2 t/ha (žirnių siekė 2,2, pupų – 2,3, ankštinių augalų mišinių grūdams – 1,9 t/ha).

Plečiasi ankštinių augalų pasėlių plotai ir didėja derlingumas, todėl atitinkamai auga ir derlius. Bendras šių augalų derlius 2023 m., palyginti su 1998 m., išaugo 72 proc. Pupuolių, avinžirnių ir lęšių derlius padidėjo daugiau nei 2 kartus, pupų ir pupelių – 74 proc., žirnių – 11 procentų.

Gausiausias ankštinių augalų derlius 2023 m. buvo Azijoje, jis sudarė 45 proc. viso pasaulinio derliaus. Čia užauginta net 84 proc. viso pasaulinio avinžirnių  ir 80 proc. kajanų derliaus. Europoje užauginama 46 proc. visų pasaulio žirnių, o Afrikoje – 97 proc. visų pupuolių derliaus.

Užsienio prekyba

Nagrinėjant ankštinių augalų užsienio prekybą pastebima, kad 2018 ir 2023 m. daugiausia eksportuota žirnių, nors pupų ir pupelių eksporto vertė buvo didesnė. Kilusią eksporto vertę galima paaiškinti augusiais eksporto kiekiais, ankštinių augalų paklausa ir kaina, pakitusiu euro ir JAV dolerio vidutiniu metiniu kursu.

Daugiausia žirnių 2023 m. eksportavo Kanada – 35 proc. viso eksportuoto kiekio. Antroje vietoje – Rusija (32 proc. viso eksportuoto kiekio) ir Turkija (5 proc.). Lietuvos rodiklis siekė 1,5 procento. Daugiausia žirnių importavo Kinija – 39 proc. viso pasaulinio importuoto kiekio, taip pat Ispanija (9) ir Turkija (5 proc.).

Pupų ir pupelių 2023 m. daugiausia eksportavo Mianmaras – 27 proc., JAV – 11, Argentina – 9 proc. viso eksportuoto kiekio. ES 27 šalys narės bendrai eksportavo 2,3 proc. viso pasaulinio pupų ir pupelių kiekio, o Lietuva – 0,02 procento. Daugiausia pupų ir pupelių importavo Indija – 16 proc., Kinija – 13, Meksika – 6 proc. viso importuoto kiekio.

Remiantis FAO duomenimis, net 76 proc. visų užaugintų pupų ir pupelių naudojamos maistui, o pašarams tenka tik 12 proc. visų šių augalų. Tačiau pašarams skirti žirniai sudaro 39 proc. visų pasaulyje užaugintų žirnių. Kitų rūšių ankštiniai augalai, skirti maistui ruošti, sudaro 63 proc., o pašarams – 25 procentų.

Ankštinių augalų vienam pasaulio gyventojui per 2022 m. užauginta: pupų ir pupelių – 2,7 kg, žirnių – 0,7 kg, kitų ankštinių augalų – 4,4 kilogramo.

Remiantis Valstybės duomenų agentūros ankštinių augalų balanso 2023 m. duomenimis, Lietuvoje ankštinių augalų vartojimas maistui sudaro mažą visų užaugintų grūdų dalį: žirnių – 7 proc., pupų – 2,2 proc. Šiek tiek didesnė dalis sunaudota pašarams: žirnių – 26 proc., pupų – 5,7 proc. Tačiau daugiausia ankštinių augalų Lietuva eksportavo: žirnių – 72,9 proc., pupų – daugiau nei užaugino (buvo atsargų iš ankstesnių metų).

* * *

Remiantis naujausiomis prognozėmis, 2035 m. ES baltyminių augalų derlius bus apie 9,9 proc. didesnis, palyginti su 2022–2024 m. vidurkiu. Numatytos plėtros priežastys: palanki ES politika, sėjomaina, ES žemės ūkio mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, didėjanti augalinių baltymų paklausa, kuri ypač teigiamai veiks ankštinių augalų paklausą. Prognozuojama, kad baltyminių augalų vartojimas maistui 2035-aisiais išaugs 17 proc., palyginti su 2022–2024 metais.

***

Ankštinių augalų svarba

• Maistingumas. Šie augalai – puikus baltymų šaltinis, ypač regionuose, kuriuose mėsa ir pieno produktai ekonomiškai sunkiai prieinami. Jie gausūs B grupės vitaminų, magnio, kalcio, fosforo, kalio, geležies, turi mažai riebalų ir daug tirpiųjų skaidulų, kurios mažina cholesterolį ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Taip pat padeda kovoti su nutukimu.
• Saugumas. Ankštiniai svarbūs ūkininkams, nes juos gali ir parduoti, ir vartoti patys. Tai užtikrina maisto tiekimą namų ūkiams ir prisideda prie ūkininkų ekonominio stabilumo.
• Naudingi aplinkai. Fiksuoja azotą, gerina dirvožemio struktūrą. Jei auginami kaip tarpiniai pasėliai, didina biologinę įvairovę, padeda apsisaugoti nuo kenkėjų ir ligų. Mažina priklausomybę nuo sintetinių trąšų, kurias gaminant ir naudojant išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Be to, žirnių įtraukimas į gyvulių racioną 18 proc. sumažina kiaulininkystės sektoriuje išsiskiriančias emisijas. tinių augalų Lietuva eksportavo: žirnių – 72,9 proc., pupų – daugiau nei užaugino (buvo atsargų iš ankstesnių metų).