Vilnius. Dėl pernykščio perteklinio derliaus, kritusių supirkimo kainų ir augančių sąnaudų dalis Europos bei Lietuvos bulvių augintojų šiemet mažino pasėlių plotus.

Bulviasodžio metu nelepino ir gamtinės sąlygos – nerimą kėlė buvusi sausra ir vėsūs orai.

Kenoje (Vilniaus r.) ūkininkaujantys Eglė ir Ježis Gvozdovič augina ankstyvąsias ir dalį vidutinio ankstyvumo bulvių, kurios yra paklausios tarp pirkėjų. Augintojai derlių stengiasi kuo greičiau realizuoti, nes dar neturi bulvėms laikyti per žiemą tinkamų saugyklų.

Šį pavasarį dėl pernai stipriai kritusių bulvių kainų ir augančių sąnaudų, ūkininkai 12 ha sumažino plotą ir bulvėmis užsodino 60 ha. Pasak J. Gvozdovič, rinkų svyravimai yra neišvengiami, todėl reikia prisitaikyti ir priimti atsakingus sprendimus.

„Kovo 20 d. pasodinome 4 ha ankstyvųjų bulvių Colomba, prieš tai jas sudaiginome šildomame šiltnamyje. Paskui visą plotą uždengėme agrodanga, o ant jos – polietileno plėvele, kad nuo šalnų pavojaus apsaugotume pradėjusius augti augalus“, – pasakoja ūkininkas.

Pasak J. Gvozdovič, bulves augina priesmėlio dirvoje po javų, rapsų ir ankštinių kultūrų. Prieš sodinimą tręšia kompleksinėmis trąšomis. Prieš dengdami bulves plėvele, dirvą nupurškė herbicidais.

Ankstyvosios bulvės J. Gvozdovič ūkyje nuo šalnų saugotos po agrodanga ir plėvele (asm. nuotr.)

Pagrindiniai plotai pradėti sodinti balandžio 20 d. – per keletą dienų į vagas nugulė Colomba, Soraya, Queen Anne veislių bulvės. Šios derlingos bulvių veislės yra pakankamai atsparios ligoms, todėl tenka mažiau purkšti fungicidais.

J. Gvozdovič pasakoja, kad ūkyje naudoja sertifikuotą bulvių sodinamąją medžiagą, nes sodinant įprastas ar kelis metus iš eilės savo ūkyje rinktas bulves, rizikuojama prarasti iki pusės derliaus, o patys gumbai tampa neatsparūs virusams bei kitiems defektams.

Bulvės sodinant tręšiamos mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis, vegetacijos metu augalai pastiprinami kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais per lapus.

„Šį pavasarį bulvių sodinimo metu ir vegetacijos pradžioje dirvoje labai trūko drėgmės, vyravo šalti orai, todėl augalai patyrė stresą ir neskubėjo augti“, – atkreipia dėmesį ūkininkas. Anot jo, todėl augalus teko pastiprinti amino ir fulvo rūgščių preparatais.

Pėdžių k. (Kėdainių r.) ūkininkas Rolandas Andrulis šį pavasarį, kaip ir pernai, pasodino 25 ha bulvių (po javų ir žirnių). Ūkyje taip pat auginami keli hektarai daržovių.

„Bulviasodį pradėjome balandžio 20 d., sodinome labai ankstyvą veislę Mikado ir vidutinio ankstyvumo veisles Soraya bei Melody. Dirva buvo labai sausa, trūko drėgmės ir, žinoma, šilumos“, – pasakoja R. Andrulis.

Pasak R. Andrulio, kasmet bulvių auginimo išlaidos didėja, tačiau šį pavasarį truputį atpigo sertifikuota bulvių sėkla. Prieš sodinimą jis dirvą tręšė kompleksinėmis NPK trąšomis, o vegetacijos metu numatoma tręšti kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais per lapus.

Šiaulių r. ūkininkas Arnas Baliutavičius šį pavasarį bulvėmis apsodino kiek mažesnį plotą 3,5 ha (pernai apie 4 ha), rinkosi ankstyvą veislę Alicante ir vidutinio ankstyvumo Allouette. Bulviasodį pradėjo gegužės 7 d. ir gumbus sodino į šiltesnę žemę.

Vilkaviškio r. bulvių ir burokėlių augintojas Darius Matijošaitis bulvių plotą išlaikė tokį pat kaip ir pernai – 150 ha. Balandžio viduryje sodino ankstyvąsias Corina, Vineta, Anuschka, Torenija ir vidutinio ankstyvumo Concordia, Jelly, Laura. Jis taip pat pabrėžė, kad šiemet bulviasodžio metu ir augalų vegetacijos pradžioje dirvoje labai trūko drėgmės.

Mokslininkė: pavasario stresas gali būti kompensuotas

Pasak LAMMC ŽI Vokės filialo mokslo darbuotojos, bulvių selekcininkės dr. Ritos Asakavičiūtės, pavasario sausra ir vėsūs orai galėjo neigiamai paveikti pasodintas bulves, ypač ankstyvaisiais augimo tarpsniais.

Dėl žemos dirvos temperatūros lėtėja gumbų dygimas, šaknų sistemos vystymasis ir augalų augimas, o drėgmės trūkumas dirvoje apsunkina maisto medžiagų pasisavinimą. Tokios sąlygos galėjo lemti netolygų sudygimą, silpnesnį augalų vystymąsi bei mažesnį būsimą derlių. Vis dėlto poveikio stiprumas priklauso nuo veislės, dirvožemio tipo ir vėlesnių meteorologinių sąlygų. 

Pasak dr. R. Asakavičiūtės, jei vėliau augalai gauna pakankamai šilumos ir kritulių, bulvės dalį ankstyvo streso gali kompensuoti. Anot jos, tokios sąlygos taip pat leidžia geriau įvertinti veislių ar biologinių preparatų atsparumą stresui bei jų poveikį augalų fiziologinei būklei ir produktyvumui.