Jurbarkas. Šarolė veislės galvijų augintoja Eglė Butkienė atsiradus pirmai galimybei daliai savo bandos gyvulių atliko genominius tyrimus. Veisliniam ūkiui tai būtina, nes, kaip rodo Prancūzijos pavyzdys, galvijai be genetinės informacijos rinkoje jau nekonkurencingi.

„Ūkiui, judančiam veislininkystės ir veislės gerinimo kryptimi, būtina žinoti, su kokiais gyvuliais dirba“, – sako ūkininkė.

Genomo tikslas – gerinti bandą, todėl, gavusi tyrimo atsakymus, Eglė žada konsultuotis su Prancūzijos šarolė veislės specialistais ir priimti ryžtingus sprendimus, jeigu matys, kad to reikia. Apie genominius tyrimus LSMU Gyvūnų mokslo magistrantė žada rašyti ir diplominį darbą.

„Veislininkystė niekada nebūna baigtinis dalykas, čia nėra žodžio „gana“. Kad ir kokią gerą bandą kada nors paliksiu savo vaikams, jie turės ką tobulinti. Veislė nuolat kinta, prisitaiko prie poreikių, paklausos. Veislininkystė – nesustojantis procesas“, – teigia visa galva į šį procesą pasinėrusi E. Butkienė.

Jos ūkyje yra apie 60 šarolė veislės žindenių, ateityje, kai susitvarkys infrastruktūrą, numatoma bandą didinti iki 120 karvių.  

Nepavykus ieško klaidų ir sprendimo

Eglė Butkienė – gerasis sėkmės pavyzdys, bet ji nuolat pabrėžia, kad ūkis neatsirado tuščioje vietoje, daug padėjo stiprų augalininkystės ūkį turintis vyras.

„Turime visada matyti šviesą tunelio gale, sugebėti suktis iš padėties. Tikiuosi, genomo tyrimas mėsinių galvijų augintojams suteiks tam tikrą proveržį – padės atsirinkti gyvulius ir pagerinti bandų kokybę, susikoncentruoti į bandos kokybinius rodiklius, o ne vien auginti gyvulius dėl skaičiaus“, – viliasi sėkmingai veislinį ūkį plėtojanti ūkininkė.  

Dėl didelių pastangų, užsispyrimo, nuolatinio žinių ieškojimo E. Butkienės ūkis turi kuo didžiuotis – kai kurių buliukų paros priesvoris siekia 2,2 kg.

Eglė sėklina visus galvijus. Vidutiniškai dabar apsisėklina apie 70 proc. patelių ir tai yra geras rezultatas.

„Per tiek metų buvo visko, bet visada ieškau sprendimo. Nebūna taip, kad nepavykus nuleisčiau rankas. Žinau, kad gali ir turi būti gerai, ieškau klaidų ir stengiamės jas eliminuoti“, – apie nuolatinį ėjimą pirmyn kalba augintoja.

Turime visus įrankius taikyti prancūzų sėkmės formulę

E. Butkienė yra Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) tarybos narė, Šarolė klubo vadovė. Ji norėtų aktyviau veikti, dažniau rengti susitikimus, daugiau bendrauti su užsienio ekspertais, tačiau tokius norus riboja didelis visų augintojų užimtumas. Vis dėlto su Tarptautine šarolė organizacija, kuri vienija viso pasaulio šarolė galvijų augintojus, bendrauja nuolat.

„Žiūrime, ką jie daro, ko moko, kokios jų įžvalgos. Stengiamės nuotoliniu būdu dalyvauti šios organizacijos renginiuose, pasitarti, pažiūrėti parodas ir nešti gautas žinias Lietuvos augintojams, kurie nori tobulėti ir ieško žinių“, – sako Eglė.  

Ar prancūzai, šarolė veislės kilmės knygą pradėję vesti dar XIX a., toli pabėgę nuo mūsų? „Negalėčiau pasakyti, kad mūsų veisliniai gyvuliai būtų labai prastesni už prancūzų. Tik jų populiacija didesnė ir jiems lengviau tarpusavyje dalintis gera genetika, o mes turime labai pasistengti, kad tokios genetikos gautume, – kalba E. Butkienė. – Esminis skirtumas – jie augina šarolė galvijus labai seniai, yra išmokę ir geras, ir blogas pamokas.“

Tad mes turime iš ko mokytis ir, anot Eglės, galime nekartoti prancūzų klaidų, o iškart sekti geruoju pavyzdžiu, taikyti jų sėkmės formulę. „Ir tai nėra labai sunku, yra visi įrankiai, reikia tik noro ir darbo“, – įsitikinusi augintoja.

Veislininkystės pažanga gali sulėtėti

Veislininkystė Lietuvoje gana stipriai ėjo į priekį, pasak Eglės, jau ateina suvokimas, kad mėsinis galvijas mėsiniam galvijui nelygus. Bet pažangą, ko gero, pristabdys sprendimas neberemti veislinių gyvulių įsigijimo – kokybiški galvijai kainuoja brangiai ir valstybės parama, kompensuojant dalį grynaveislio ūkinio gyvūno įsigijimo kainos, buvo labai svari.  

„Genotipavimas turėtų būti postūmis į priekį, bet pažanga bus stabdoma iš kitos pusės – jeigu augintojams bus per brangu įsigyti aukštos veislinės vertės gyvulių, bandų kokybė prastės. Jie daugiau pirks pigesnių gyvulių ir tai stabdys veislininkystės pažangą. Ypač naujai kuriantiems ūkį bus sunku įsigyti kokybišką pirminę bandą“, – prognozuoja E. Butkienė.

Iš valstybės institucijų ji norėtų daugiau pagalbos ir asistavimo, bet ne gąsdinimų. Ūkininkaujant atrodo, kad ūkininką iš visų pusių spaudžia, kas tik netingi. Ir mėsinių galvijų augintojams gyventi vis sunkiau, nes jų produkcijos kainos beveik nekyla.

„Gelbsti dotacijos, bet juk neturėtų ūkininkas iš jų gyventi, dotacijos tik turi prisidėti prie mūsų gyvybingumo. Reikia ir valstybės požiūrio, labiau vertinti vietinę produkciją. Tenka pripažinti, kad jaučiamės nevertinami, mūsų užauginta kokybiška mėsa išvežama į užsienį, nors galėtų atsidurti ir lietuvių šaldytuvuose. Be to, konkuruojame ir su įvežama pigesne jautiena“, – mėsinių galvijų augintojų problemas vardija E. Butkienė.