Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Ūkis
Misija įmanoma: šarolė buliukų paros priesvoris siekia 2,2 kilogramo

Šilalė. Šarolė veislės galvijus auginanti Eglė Butkienė į ūkį pasinėrė visa galva. Jauna ūkininkė viską analizuoja, lygina, skaičiuoja, taiko pažangias auginimo ir veisimo technologijas, o tai duoda labai gerus rezultatus.

Augintojams skirtoje konferencijoje „Mėsinės galvijininkystės sektoriaus plėtros perspektyvos Lietuvoje“, kuri vyko Rimanto Rimkaus ūkyje Laukuvoje, E. Butkienė pristatė savo ūkio šarolė galvijų veislinės vertės gerinimo rezultatus, lygino intensyvias ir ekstensyvias auginimo technologijas.

„Esu LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto bakalaurė, tačiau save vadinu visiška praktike, kuri savo ūkyje atlieka tyrimus ir bando pritaikyti teorines žinias“, – kolegoms prisistatė šarolė augintoja.

Bioversija 22 02 02

Kokią šarolė auginimo technologiją rinktis – intensyvią, ekstensyvią ar pusiau intensyvią?

Eglės Butkienės ūkyje (Jurbarko r.) produkcijai skirti buliai auginami intensyviai, veislei auginami galvijai – pusiau intensyviai.

Augintoja pastebi, kad šiai veislei tinka visokios auginimo technologijos, tik reikia pasirinkti tikslus ir įvertinti galimybes, o tuomet galima pasiekti ir įspūdingą 2 kg paros priesvorį.

Per kiek laiko galima užauginti 800 kg šarolė veislės bulių?

Eglės akimis, šarolė veislė – tai didelis gyvulio karkasas, tvirtos kojos ir didžiulis augimo potencialas dėl galimybių auginti raumenis.

Šarolė galvijus gali auginti tiek profesionalūs augintojai, tiek mėgėjai – jie tinka visiems. Pasaulyje ši veislė dažnai naudojama mišrinimui – tai bene geriausias pasirinkimas kaip komercinė veislė gamybiniam ūkiui.

Eglė Butkienė konferencijoje dalijosi šarolė galvijų auginimo patirtimi

„Šarolė gali būti auginami ir intensyviai, ir ekstensyviai, ši veislė labai gerai prisitaiko – Lietuvoje yra ūkių, kurie augina šarolė be koncentratų ir gauna tuos pačius rezultatus“, –  kalbėjo E. Butkienė.    

Ekstensyviai šarolė galvijai auginami ilgiau – 20–22 mėn., galutinis penėjimas turėtų baigtis šviežia žole, kada gyvulys įsisavina daugiausia reikalingų medžiagų augimui.

Auginant intensyviai, penėjimą galima baigti 14–16 mėnesių. „Ir netgi nebūtina auginti intensyviai, užtektų pusiau intensyviai“, – pastebėjo augintoja.  

Jos ūkyje užauginto 800 kg realizacinio svorio gyvulio skerdenos išeiga būna 62–64 proc., labai aukšta U raumeningumo klase įvertintos skerdenos svoris – apie 500 kilogramų.

Su intensyviai auginamais buliais galima pasiekti ir E raumeningumo kategoriją, tokių ūkyje buvo. Šios skerdenos supirkimo kaina, sako, ūkininkė, yra aukšta.

„Be tinkamo šėrimo šarolė neaugs taip, kaip norėtume. Tačiau tikrai neužteks auginti gyvulį tik šeriant koncentratais. Yra skirtingi gyvulio augimo etapai ir svarbu atkreipti dėmesį, ko konkrečiu etapu jam reikia, – kalbėjo E. Butkienė. – Veršeliui svarbu geras startas, geri starteriniai pašarai. Tai, aišku, kainuoja, bet po nujunkymo tokie veršeliai kitaip atrodo, lengviau prisitaiko, greitai gali atskleisti augimo potencialą.“  

Intensyviai auginti jai patinka dėl to, kad greitai sukasi gamybos ciklas – nereikia užkrauti tvartų, dvejus metus auginant buliukus.

Konferencijoje Gyvūnų mokslų fakulteto Gyvūnų veisimo katedros vedėjas dr. Giedrius Palubinskas stebėjosi – ar tikrai įmanoma 800 kg svorio gyvulį užauginti per 14–16 mėnesių?

Limuzinus auginantis LMGAGA prezidentas Vytautas Barkauskas pritarė, kad toks svoris įmanomas, tai įrodė ir Šilutės kontrolinio auginimo stotyje penėti buliukai.

G. Palubinskas svarstė, ar geriau penėti intensyviai, ar „pypkę rūkant“, 20 mėn., jeigu supirkimo kaina ta pati.

E. Butkienė paaiškino, kad jos pasirinkimą lėmė tai, jog šeima turi ir grūdų ūkį, tad sąlygos leidžia sukurti geriausią pašarinę bazę pigiausiomis investicijomis. Pirkti reikia tik mineralines medžiagas ir vitaminus, mielių ekstraktus virškinimui gerinti ir kitus būtinus pašarų priedus.

LSMU Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas, limuzinų augintojas doc. Arūnas Rutkauskas pridūrė, kad, turint naujus tvartus, kaip yra Eglės atveju, investicijos į juos greičiau atsiperka auginant intensyviai.

„Iš kitos pusės, kai tokios trąšų kainos, turint augalininkystės ūkį galbūt verta auginti ekstensyviai ir pasigaminti daugiau mėšlo. Tad tai diskutuotinas klausimas“, – savo poziciją išsakė A. Rutkauskas.  

Gyvulių genetiką gerina dirbtiniu sėklinimu

Darbas veisliniame ūkyje, pasak Eglės, prasideda ne nuo penėjimo, o nuo bandos branduolio – karvių žindenių,

„Darbas su banda, jos formavimas, reprodukcijos organizavimas, procesų valdymas – visa tai leidžia dirbti nespėliojant, kodėl nesiveršiuoja ar prastai veršiuojasi, kodėl prastai auga veršeliai“, – sakė ji.

Nors ūkyje yra gerų bulių reproduktorių, čia jau kurį laiką taikomas ir dirbtinis sėklinimas. Eglė pasidalijo patirtimi ir įžvalgomis, kokių rezultatų jis leido pasiekti.

„Kalbu tik iš savo patirties“, – pabrėžė E. Butkienė kolegoms ūkininkams, kad jos duomenys nepretenduoja į mokslinius tyrimus.

Jos teigimu, jeigu prasta motinos istorija, sėklinant tokią telyčaitę, tikėtina, kils problemų – ji neapsisėklins arba palikuonys bus menko produktyvumo, prasto eksterjero, galbūt ir charakterio. Neverta į tokį gyvulį investuoti ir laukti stebuklingo rezultato.

Eglė žino, kad telyčią, kurią planuoja sėklinti, reikia užauginti labai kokybiškai, nenupenėti, šerti subalansuotai. Šarolė veislei labai svarbu ir fiziologinis telyčios išsivystymas, nes reikės atvesti nemažą veršelį.

„Vieno tinkamo buliaus visai bandai nėra. Mūsų ūkyje vieni buliai parenkami telyčioms, kiti – karvėms. O sėklinimas padeda greičiau gauti gerą genetiką, atveria galimybes atrinkti ir parinkti poras“, – šią tiesą turbūt žino visi galvijų augintojai, tik ne visi ja pasinaudoja.

Analizuodama bandą, Eglė žino, kaip ją gerinti, ko jai trūksta. Rinkdamasi bulių kreipia dėmesį į veršiavimosi indeksą (ne mažiau 115, kurio sperma sėklins telyčias), tad dėl šio aspekto problemų ūkyje nekyla.

„Apie šarolė sunkumus veršiuojantis daug kalbama, bet problemų veršiuojantis nekils, jeigu gyvuliai sveiki, gerai išsivystę, šeriami subalansuotai.

Galiu ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, kiek buvo sunkių veršiavimųsi iš sėklinimo. Ir tai taip buvo ne dėl per didelio veršelio, o dėl blogos eigos, užsilenkusios kojelės ir panašiai“, – sakė E. Butkienė.

Ji pabrėžia –  norint turėti motininę bandą iš sėklinimo, labai svarbu motininės savybės – lengvas veršiavimasis ir pieningumas, reprodukcinis efektyvumas, sveikatingumas (eksterjeras, kojos, nagos). Jokiu būdu negalima gadinti bandos, sėklinant su neramaus buliaus sperma.

Rekomenduojama tinkamai pasiruošti sėklinimui: suformuoti kiek įmanoma vienodesnę telyčių ar karvių grupę. Pagal literatūrą karves rekomenduojama sėklinti 60–90 dienų, telyčias – 90–120 dienų po veršiavimosi, kai atsinaujina lytinis ciklas.

„Mes telyčioms po veršiavimosi duodame iki 90 dienų, kad karvė per metus atsivestų veršelį“, – Eglė pagalvoja ir apie tokį ekonominį aspektą.

„Man patinka ir tai, kad po sėklinimo visus veršelius ūkyje priimame maždaug savaitės laikotarpiu – vaikų darželis pilnas, grupė vienoda, visi šeriami vienodai. Paskui lengviau organizuoti visus darbus“, – dar vieną dirbtinio apvaisinimo privalumą įžvelgė augintoja.

Gyvulių produktyvumo palyginimas

Ji lygino savo ūkio rezultatus, kaip įvertinami natūraliai ir po sėklinimo gauti buliai. Po natūralaus kergimo atvestų gyvulių raumeningumas siekdavo 7–8, tipinigumas – 7, eksterjeras – 7– 8, veislinės vertės indeksas – apie 120–125 balus. Iš sėklinimo gautų bulių visi požymiai įvertinti 8 balais, o veislinės vertės indeksas siekia 130–140, vienas buvo netgi 150 balų.

Eglė Butkienė su savo šarolė buliais

Geresni ir iš sėklinimo gautų gyvulių produktyvumo duomenys. Telyčaitės atvedimo metu vidutiniškai sveria 43, buliukai – 48 kilogramus.

Paros priesvoris prieš nujunkymą atitinkamai – 1,3 ir 1,5 kg, nuo nujunkymo iki metų – 1,2 ir 1,74 kilogramo. Telyčaitės šiuo laikotarpiu dėl baltymų poreikio gauna šiek tiek (iki 2 kg) koncentruotųjų pašarų.

Telyčaičių nuo metų iki 15 mėn. paros priesvorio vidurkis yra 1,1 kg (koncentratų jau nebegauna), veislinių buliukų – 1,6 kg (pagal racioną, nepenint, patenkinant fiziologinius poreikius).

Ūkyje yra ir tokių produkcijai skirtų buliukų, kurių priesvoris šiuo laikotarpiu siekia 2,2 kg per parą, anot Eglės, nepenint jų kaip paršelių, tiesiog duodant žolinių ir kombinuotųjų pašarų, truputį daugiau priedų, mielių, sodos, įpilant melasos. Pašarai drėkinami ir dalijami dalytuvu.

„Sulaukę metų šarolė galvijai įgauna didžiausią augimo potencialą ir, taikant intensyvias auginimo technologijas, galima gauti tokius įspūdingus paros priesvorius“, – teigė E. Butkienė.  

Praėjusiais metais vieno buliuko paros išlaikymo kaina siekė 1,8 Eur, tiesa, neskaičiuojant pastatų, technikos nusidėvėjimo.

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos