Kauno r. Zapyškio seniūnijoje kaime šešti metai ūkininkauja Rita ir Bernedinas Marčiai. Užauginę penkis vaikus, sutuoktiniai sugalvojo iš Kauno persikelti į kaimą ir auginti vaistažoles bei kitus sveikatai naudingus augalus. Tarp jų - dar mažai kam girdėtas valgomąsias viksvuoles.

„Mes gyvename švariame gamtos kampelyje, šią vietą pasirinkome neatsitiktinai. Prieš tai sodybą turėjome kitoje Kauno rajono vietovėje, tačiau išsigandome chemijos, naudojamos šalia buvusių ūkininkų laukuose", - sako ūkininkas B. Marčius.

Nors Marčiai savo laukuose nenaudoja nei cheminių augalų apsaugos produktų, nei trąšų, ekologinio ūkio statuso neturi. Dirba 6 ha nuosavos žemės ir dar 3 ha nuomuojasi. Šiemet augino 3 ha grikių, 0,5 ha burnočių, 0,5 ha topinambų, 0,3 ha valgomųjų viksvuolių, 0,2 ha įvairių vaistažolių - margainių, šalavijų, pankolinių kinmėčių (lofantų), darželinių žiomenių, auksinę šaknį (rožinę radiolą), medetkų ir kt., taip pat rabarbarus, trūkažoles (cikorijas).

Šiais metais grikių išaugino apie 3 tonas. Jų grūdus išlukštenti veža į R. Misevičiaus ūkį Biržų rajone, o tada susveria į maišelius ir parduoda po 3,5 Eur/kg šeštadieniais Kaune veikiančiame ūkininkų turguje.

Trūkstant vasarą šilumos, šiemet burnočiai užderėjo ne taip gausiai kaip kitais metais - prikulta 500 kg jų sėklų. Marčiai augina profesoriaus Antano Svirskio sukurtas burnočių veisles: Raudonukai ir Rausvukai, taip pat iš Ukrainos įsigytas: Charkovskaja, Lera, Gelis, Ultra.

Kuo naudinga valgomoji viksvuolė?

Jau penktus metus R. ir B. Marčiai augina valgomąsias viksvuoles, kurių gumbeliai labai skanūs ir vertingi, skoniu primenantys riešutus ar migdolus. Tai nauji ir kol kas mažai žinomi augalai Lietuvoje. Valgomi jų požeminiai pailgos formos gumbeliai. Augalai auga sudarydami pavienius kupstelius.

B. Marčius jau penktus metus augina valgomąsias viksvuoles su pailgos formos gumbeliais

Šiemet pirmus metus augino ir kitą valgomosios viksvuolės porūšį, vadinamą „tigriniais riešutais", atgabentą dukros iš Anglijos. Jų augalai augdami labiau sutankėja, nes prie pagrindinių kerelių priželia papildomų krūmelių, o gumbeliai išauga apvalios formos. Skonis labai panašus kaip ir pirmųjų, primena riešutus.

Botaniškai valgomoji viksvuolė (Cyperus esculentus L.) - viksvinių (Cyperaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas linijiškais lapais, tačiau Lietuvoje auginamas kaip vienametis. Kilusi iš Viduržemio pajūrio srities. Valgomoji viksvuolė dažnai vadinama žemės migdolais ar riešutais, nes gumbeliai primena lazdynų riešutų skonį, yra saldūs. Tai sena kultūra, kurią augino dar senovės egiptiečiai. Viksvuolės genties pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio „Kyperos" - „maloniai kvepiantis", mat valgomosios viksvuolės šaknys yra malonaus kvapo.

Pastaruoju metu kaip prieskoninis augalas valgomosios viksvuolės auginamos Ispanijoje, Italijoje (ypač Sicilijoje), Kaukaze, Ukrainoje, Rusijoje. Vidurinėje Azijoje paplitusios ir auginamas kaip prieskoniai bei aliejiniai augalas.

Dauginamos vegetatyviniu būdu

Valgomosios viksvuolės užauga iki 30-50 cm aukščio, išaugina palaipas, ant kurių žemėje susidaro ovališki, gelsvai rudi 10-15 (25) mm ilgio gumbeliai. Lietuvoje žydi labai retai ir dažniausiai vaisių nesubrandina, todėl šie prieskoniniai augalai dauginami vegetatyviškai - požeminiais gumbeliais.

Pasak ūkininko B. Marčiaus, viksvuolės gerai auga lengvoje, derlingoje, pakankamai drėgnoje priesmėlio dirvoje. Ir iškasti gumbelius rudenį lengviau iš priesmėlio dirvos, negu iš priemolio.

Valgomosios viksvuolės išaugina skanius ir vertingus požeminius gumbelius

Valgomosios viksvuolės gumbelius B. Marčius sodina į įšilusią dirvą gegužės viduryje, eilėmis, kas 25-30 cm (galima ir kas 40 cm), 4-5 cm atstumu (vienas gumbelis nuo kito), 5-6 cm gyliu. Patartina prieš sodinimą dirvą patręšti perpuvusiu galvijų mėšlu.

Sudygsta per 2-3 savaites. Iki augalų sudygimo reikėtų nuravėti piktžoles, o vėliau viksvuolės jas nustelbia. Vegetacijos metu tręšiama raugintų dilgėlių, varnalėšų ir asiūklių skiediniais, sausrų metu patartina laistyti.

Kasamos panašiai kaip bulvės

Rudenį,  po pirmųjų šalnų, lapai pamažu pradeda gelsti. Jau spalio vidury galima nukasti išaugusius gumbelius. Iš dirvos jie kasami kastuvu panašiai kaip bulvės, nuo šaknų nupurtomos žemės, o ant šaknų lieka gumbeliai. Gerais metais vienas gumbelis išaugina iki 300 riešutų.

Iškasti gumbeliai nuplaunami, apdžiovinami gerai vėdinamoje patalpoje ir paskui per žiemą laikomi sausoje, vėsioje (0-5 ^oC šilumos) patalpoje medinėse dėžėse (su tarpeliais, kad praeitų oras). Vienam žmogui pakanka pasisodinti 10-20 augalų.

Šis valgomosios viksvuolės porūšis vadinamas „tigriniais riešutais" - jų gumbeliai išauga apvalios formos

Gumbelius skaniausia valgyti šviežius, nesubrendusius - tada jie būna minkšti ir su plona odele, bet tikrai skanūs ir džiovinti. Išdžiovintuose gumbeliuose esti apie 9 proc. krakmolo, 12-30 proc. cukrų, 5-11 proc. baltymų ir apie 36 proc. riebiojo aliejaus, taip pat C ir E vitaminų. Iš valgomosios viksvuolės gumbelių pagaminti miltai vertingesni už ruginius, kvietinius ar grikinius miltus, turi daug daugiau ląstelienos. Švieži arba išdžiovinti gumbeliai vartojami vietoje riešutų ar migdolų, tinka juos dėti į pyragus bei kitus konditerinius gaminius, desertus, įvairias salotas ar valgyti vienus.

„Nors jų gumbeliai labai maistingi, skanūs, tačiau labai plačiai viksvuolės neauginamos dėl to, kad gumbai užauga palyginti nedideli, o darbo sąnaudų daug. Gal ateityje bus galima auginti mechanizuotai, pasitelkiant techniką", - pasvajoja retų augalų augintojas B. Marčius. Ateityje jis ruošiasi iš valgomųjų viksvuolių gumbelių spausti aliejų, gaminti sviestą ir kavą.

MŪ inf.