Plungė. Juliaus Martišiaus ūkis – vienas produktyviausių šalyje. Pasiekti beveik 11 tūkst. kg vidutinį primilžį padėjo karvių genetika, priežiūra ir subalansuotas racionas.

Gimtuosiuose Vieštovėnuose (Plungės r.) ūkininkaujantis J. Martišius laiko apie 70 melžiamų karvių, su prieaugliu ūkyje yra apie 125 galvijai. Praėjusiais metais iš karvės vidutiniškai ūkyje buvo primelžiama 10 995 kg 4 proc. riebumo ir 3,39 proc. baltymingumo pieno, kasdien pagaminama daugiau kaip 2 t pieno.

Ūkis dalyvauja keliuose inovatyviuose projektuose – atlieka bandymus su linų sėmenų išspaudomis racione, perspektyviausioms telyčioms atlieka genominius tyrimus. Įvairių gautų rezultatų analizė, noras tobulėti, eiti į priekį ir leido pasiekti tokį produktyvumą.

Daina ir Julius Martišiai sukūrė vieną produktyviausių šalies pieno ūkių. Iš Anykščių krašto kilusi Daina puikiai pritapo vyro gimtojoje sodyboje Žemaitijoje

„Kai grįžome į tėvų ūkį, čia buvo visko – ir paukščių, ir kiaulių, ir galvijų... Toks posovietinis ūkis. Bet pamažu pradėjau perimti viską į savo rankas ir greitai liko tik karvės“, – apie pieno ūkio kūrimo pradžią tėvų ir senelių žemėje pasakojo J. Martišius.

Nuo pat 1993-iųjų, kai Julius kartu su žmona Daina baigė zooinžinerijos studijas tuometėje Veterinarijos akademijoje ir grįžo į tėviškę, ūkis nuolat modernizuojamas. Atnaujintas melžiamų karvių tvartas, įrengtas palaidas laikymas, prieš kelerius metus pastatytas naujas tvartas telyčioms, įrengti veršelių gardeliai, o dabar parašytas dar vienas projektas ES paramai gauti – jeigu bus patvirtintas, statys melžimo robotus.

„Vienintelis dalykas, kuris nepatobulėjo ūkyje – tai melžimas. Kaip pastatėme tvartą, tai toje pačioje aikštelėje ir tebemelžiame. Todėl ir nutariau ryžtis didžiausiai gyvenimo avantiūrai“, – ūkininkas įvardijo priežastį, kodėl rimtai svarsto galimybę modernizuoti melžimo procesą. Jis prisipažįsta nesąs didelis robotų fanas, tačiau mano, kad kitos išeities tiesiog nebus.

Karvės – holšteinizuotos, didelė dalis jau yra grynaveislės holšteinės. Bandos produktyvumas kontroliuojamas B metodu. Kartą per metus įvertinti gyvulių į ūkį atvažiuoja Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) specialistas, žiūri pirmaveršes, jų tešmenis, kojas, eksterjerą, vertina, kiek pagerėjo jų veislinė vertė. Tokiu būdu atrenkami patys geriausi gyvuliai. Taip žingsnis po žingsnio bandos genetika vis gerinama, o ir pats Julius pripažįsta, kad tampa vis išrankesnis ir ieško vis geresnės genetikos.

Ūkyje laikomos holšteinizuotos ir holšteinų veislės karvės

Tačiau poreikis rūpintis gyvulių genetika atsirado ne iš karto. „Atrodo, grįžome specialistai į ūkį ir labai daug žinome. Bet greitai pritapome prie tos aplinkos ir darėme taip, kaip visi. Atvažiuoja sėklintojas, pasiūlo spermą, kuri, jo teigimu, gera, ir sėklina. O kokia iš tikrųjų ta sperma būdavo, nelabai ir domėjausi. Dabar jau gerokai daugiau gilinuosi, žiūriu, nors vadybininku vis tiek turiu pasitikėti“, – šypteli Julius.

Tai, kad karvės sėklinamos tik aukščiausios kokybės sperma, rodo genominiai tyrimai – yra ištirtas 8 telyčių genomas. Vidutinis gyvulių genominės veislinės vertės indeksas – 122. Pieno kiekio genominė veislinė vertė – 110, eksterjero – 114, ūkinio naudojimo trukmės – 119, vaisos – 114. Taigi, pasak LGVA specialistų, rezultatai geri, tik somatinių ląstelių indeksą (96) reikėtų pagerinti. Kai bus modernizuotas melžimas, šis rodiklis, nėra abejonių, pagerės.  

Telyčių tvartas – vienas naujausių ūkinių pastatų

Prieš keletą metų Julius pats pradėjo sėklinti karves ir rezultatai stulbinantys – apsivaisinimas siekė beveik 100 proc. Ūkininko žmona Daina tuo nesistebi: „Julius minučių tikslumu sėklina karves, net 11 valandą vakaro kartais eina karvės sėklinti – tai kaip jos neapsisėklins.“

Tik štai kelios jaunos karvės neseniai neapsisėklino ir ūkininkas nusiteikęs ryžtingai – išbrokuoti. Iš tiesų reprodukcijai jis skiria labai daug dėmesio, kartą per mėnesį nustatyti ankstyvojo veršingumo, atrasti tyliai rujojančias karves ar užbėgti už akių reprodukcinėms problemoms kviečia LŽŪKT gyvulininkystės specialistą Vytą Gudaitį su mobilia laboratorija. D. Martišienė sako, kad šis specialistas suteikia daug žinių ir be ultragarso paslaugos jau būtų sunku įsivaizduoti darbą.

Žemaitijos ūkininkas labai vertina LŽŪKT gyvulininkystės specialisto Vyto Gudaičio (kairėje) pagalbą

Mobilioje laboratorijoje atliekami ir pašarų tyrimai – ūkininkas pagal jų rezultatus koreguoja racioną. „Pašarų tyrimai – stuburas, prie kurios paskiau viskas derinama“, – įsitikinęs J. Martišius. Anksčiau racioną sudarydavo pats, bet, gerėjant gyvulių veislinei vertei, jau reikia ir specialistų pagalbos. Dabar racionas sudaromas su šėrimo programa, o ūkininkas pakoreguoja jį pagal gaunamą produkciją. Jis mato, kad pastaruoju metu nukritęs pieno baltymų kiekis, todėl ieško būdų, kaip jį padidinti. Dėl baltymų į racioną visada papildomai deda sojų, rapsų, lubinų. Kombinuotųjų pašarų iš pirktinių grūdų pasigamina pats – mobilus malūnas atvažiavęs sumala.

J. Martišius dirba 120 ha žemės. Pašarams sėja 12 ha kukurūzų, o visa kita skirta pievoms. Ūkyje samdoma viena melžėja ir du darbininkai. Julius pats daug dirba, ypač kai vyksta lauko darbai ir pašarų gamyba – sako, sunkiai pasitiki kitais, nors ir gerus darbininkus turi. Grūdai ūkyje neauginami, todėl šiaudus tenka pirkti. Šiaudai ūkyje naudojami ir racionui, ir kraikui – ant jo laikomos telyčios.

Vyriškos lyties veršeliai parduodami vos gimę

Nepaisant didelio produktyvumo, karvės yra gana ilgaamžės, yra 7 ir daugiau laktacijų gyvenančių gyvulių. Nuo praėjusių metų, kai kelininkai ėmėsi asfaltuoti pro ūkį einantį kelią, karvės į ganyklą nebevaromos. Jos veršiuojasi visus metus, todėl ir pieno kiekio svyravimų nebūna. Pieną Martišiai tiekia kooperatyvui „Pienas LT“ – jo nariais tapo per paskutiniąją pieno krizę, prasidėjus Rusijos embargui. „Su „Pienas LT“ viskas aišku – kainos fiksuotos ir nereikia jokių asmeninių derybų. Anksčiau su perdirbėjais vykdavusios nuolatinės derybos labai vargino“, – sako Daina. Tačiau vėl kritusi pieno kaina ūkininkams kelia nemažai nerimo, įtampa ir vėl tapo nuolatine jų palydove.

Martišių vaikai tėvams padeda, bet kol kas pasirinko gyvenimą mieste. Dukra Monika po studijų dirba Vilniuje, o sūnus Simonas – Lietuvos sporto universiteto studentas, disko metikas. D. Martišienė šypsosi, kad jam kol kas prioritetas yra sportas.   

MŪ inf.