Kauno r. / Vilkaviškio r. / Kazlų Rūda. Šilauogių auginimas populiarėja Lietuvoje, sėkmingai jos auginamos skirtingai įrengtose plantacijose.

Pasibaigus šalnoms, šilauogės pradėjo žydėti. Kai kuriems jų augintojams teko gelbėti per šalnas pražydusius uogakrūmius.

Augina tranšėjose su rūgščiu substratu

Vilkaviškio r. šilauogių augintojai Renata ir Arūnas Vitkauskai žinomi ne tik dėl uogų, bet ir perdirbtos jų produkcijos: šviežių sulčių, uogienių, sirupų, liofilizuotų uogų.

Pasak A. Vitkausko, apie 2 ha šilauogyne 8 metus auginamos įvairaus ankstyvumo veislės: labai ankstyvos (Chanticleer, Duke, Patriot), ankstyvos (Reka, Toro), vidutinio ankstyvumo (Bluecrop, Sierra) ir vidutinio vėlyvumo (Chandler, HardyBlue).

„Pirmuosius sodinukus sodinome prieš 8 metus į iš anksto paruoštas 40 cm gylio ir 80 cm pločio tranšėjas, užpildytas rūgščios durpės ir perpuvusių spygliuočių pjuvenų mišiniu.

Apie 2 ha šilauogyne auginamos įvairaus ankstyvumo veislės: nuo labai ankstyvių Chanticleer, Duke iki vidutinio vėlyvumo Chandler ar HardyBlue

Kitais metais plotą padvigubinome. Tranšėjas išarėme su miškuose naudojaumu plūgu.

Sodinukus eilėse sodinome kas 1 m, tarp eilių palikome 3,5 m tarpus. Kiekvienam augalui įrengėme lašelinę laistymo ir tręšimo sistemą.

Paruoštu substratu kasmet mulčiuojame augalus, ilgiau dirvoje išsilaiko drėgmė, tai gera apsauga nuo piktžolių. Kad apsaugotume nuo miško žvėrių, visą šilauogių plotą aptvėrėme tinkline tvora“, – patirtimi dalijasi A. Vitkauskas.

Pasak A. Vitkausko, labai svarbu šilauogių nepertręšti, nes paskui augalai tampa neatsparūs ligoms ir blogiau žiemoja. Balandį augalus patręšia po 30 g amonio sulfato, gegužę po 30 g mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis. Laisto vandeniu iš gręžinio, kad apšiltų pumpuoja į kūdrą ir prieš laistymą parūgština iki pH 4,5.

Apsaugai nuo paukščių, šilauogių augintojas ruošiasi ištempti virš uogakrūmių ant 2,5 m aukščio atraminių kuolų tinklus, nes garsiniai signalai ir plėšriųjų paukščių muliažai varnėnų, strazdų ir kitų sparnuočių neatbaido.

Pernai Vitkauskai buvo pirmieji ūkininkai Lietuvoje, apsisprendęs apsidrausti šilauogių plantaciją nuo krušos. Draudimas atsipirko – vasarą į šilauogyną kruša kirto net 3 kartus.Pusę įmokos sumos ūkininkui gražino savivaldybė.

Sodina į duobes su rūgščiomis durpėmis

Asta Matukynė su šeima šilauoges augina Kazlų Rūdos savivaldybėje, iš tėvų paveldėtoje žemėje. Plotas – 1,5 hektaro. Planuoja šilauogyną išplėsti iki 2 hektarų.

Rinkosi įvairaus ankstyvumo šilauogių veisles: Reka, Duke, Patriot, Toro, Bluegold ir Spartan.

Prieš 6 metus augintoja sodinukus sodino į 1 m pločio ir apie 0,5 m gylio duobes, pripildytas rūgščios (pH apie 4) durpės. Dėl taupumo rinkosi šį sodinimo būdą ir džiaugiasi, kad nekasė tranšėjų. Kasmet per vegetaciją krūmus mulčiuoja rūgščiomis durpėmis.

Pirmuosius augalus sodino kas 3,5 m tarp eilių, tačiau dėl naudojamos technikos vėliau sodino rečiau – kas 4 metrus. Eilėse sodinukus sodino kas 1,5 m tarp augalų.

Asta Matukynė su šeima šilauoges augina iš tėvų paveldėtoje žemėje. Uogakrūmiai užima 1,5 hektaro

Pernai A. Matukynė krūmus genėjo stipriau, o šiemet šalino tik senas ir nulinkusias šakas. Šilauogių krūmus laisto nerūgštintu vandeniu iš sklype įrengtos kūdros lašeline laistymo sistema, nes aplink substratas – rūgštokas smėlis.

Pirmą kartą pavasarį tręšia kompleksinėmis, krūmams pradėjus žydėti – rūgščiomis amonio sulfato trąšomis, o rudenį – kaliu ir fosforu.

Šilauogynas aptvertas tinkline žalia tvora nuo lauko, miško ir kelio. Uogų apsaugai nuo paukščių A. Matukynė sezonu leidžia trankią muziką.

Durpyne auginamos šilauogės

2017 m. Gerdos Abraitės šeima įveisė 7 ha šilauogių plantaciją natūraliame durpyne, nes įsigijo 11 ha žemės Kauno rajone. Sklypas ribojasi su Ežerėlio durpynu, didžiojoje sklypo dalyje plyti durpės, todėl nusprendė auginti rūgščiamėges šilauoges, nes įrengti jų plantaciją nereikia tiek daug lėšų, kiek įrengiant kalkingame dirvožemyje.

Buvusio durpyno vietoje išlygino reljefą, po durpėmis yra smėlio sluoksnis, kuris tinkamas ir geram drenažui.

Šeima sodina šilauogių sodinukus pagal amerikiečių rekomendacijas – į pakeltas lysves 20–30 cm (nuo dirvos paviršiaus), kad neužmirktų ir pravažiuotų naudojama technika (tarp eilių kas 3 m ir eilėje kas 80 centimetrų).

Ateityje planuoja skinti uogas mechanizuotai, todėl pasirinko sodinti į pakeltas lysves ir veisles, kurių uogos sunoksta maždaug vienu metu. Vienos geriausių veislių mechanizuotam auginimui – Draper ir Bluegol. Taip pat augina Patriot, Duke, Spartan, Bluecrop.

Pasak G. Abraitės, substratas rūgštus, todėl vandens nereikia rūgštinti, šilauogėms drėkinti naudoja iš tvenkinio vandenį (7 pH).

Kad nepertręštų šilauogių, tręšia pagal Agrocheminių tyrimų laboratorijoje atliktus lapų tyrimus. Tręšia rūgščiamėgiams augalams skirtomis vienanarėmis trąšomis.

„Šilauogyne, be lašelinės laistymo sistemos, prie kiekvieno augalo įrengėme ir laistymo sistemą nuo šalnų – purkštuvus, kuriuos naudojame ir vasarą per sausras.

Šiemet pavasarį džiaugiamės, kad galėjome šia sistema apsaugoti augalus nuo šalnų, kai buvo didelė minusinė temperatūra (-5–7 °C)“, – pasakoja augintoja.

Ant krūmų purkštuvo purškiamas vanduo virsta ledu ir atiduoda šilumą, taip apsaugoma nuo žemos temperatūros. Purkštuvai montuojami virš augalų. Krūmai laistomi dažniausiai visą naktį ir ledas laikosi, kol ryte nutirpdo saulė.

Štai kaip atrodo šilauogių krūmai, apipurkšti vandeniu. Susidaręs ledas saugo nuo minusinės temperatūros

Šilauogių plantacijoje įrengti belaidžiai termometrai, sistema, kuri padeda apsaugoti uogų derlių nuo pavasarinių šalnų ir vasaros kaitros.

„Šilauogynas įveistas prie miško, tačiau nėra sodų ir javų laukų, strazdus ir kitus paukščius kontroliuoja vanagai, suopiai, tad problemos kaip juos atbaidyti neturime“, – aiškina G. Abraitė.