Bioversija A1 2026 03 18 Basf m1 2026 03 27 / 2026 04 08 / 2026 04 16
Ūkis
Apklausa: kas antras žemdirbys prioritetu laiko dirvožemio gerinimą
Asociatyvi Shutterstock nuotr.

Vilnius. Per artimiausius trejus metus kas antras Lietuvos ūkininkas ketina investuoti į dirvožemio gerinimą. Kitose Baltijos šalyse šis prioritetas – svarbus dar didesnei daliai ūkininkų, rodo tyrimo rezultatai.

Bendrovės „Linas Agro“ užsakymu atlikto Baltijos šalių ūkininkų tyrimo duomenimis, 49 proc. apklaustų Lietuvos ūkininkų svarbiausiu investicijų prioritetu per artimiausius trejus metus nurodo savo ūkio dirvožemio gerinimą.

Labiausiai Lietuvoje į dirvožemio gerinimą svarsto investuoti valdantys iki 70 ha bei iki 300 ha dydžio ūkius: atitinkamai 53 proc. ir 50 procentų.

Bioversija m7 2026 03 18

Į dirvožemio gerinimą ketina investuoti ir kitų Baltijos šalių ūkininkai. 53 proc. apklaustų Latvijos žemdirbių ši investicijų kryptis – svarbiausia per artimiausius trejus metus. Labiausiai tai svarsto turintieji 301–700 ha ūkius. 

Estijoje investicijas į dirvožemio gerinimą planuoja 60 proc. apklaustųjų. Tam labiausiai nusiteikę valdantys 301–700 ha ūkius.

Prireiks nemažai laiko

„Linas Agro“ Agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė pabrėžia, kad dirvožemis – svarbiausias ūkininkų darbo įrankis, nuo kurio priklauso kiekvienų metų derlius, o dirvos gerinimas – ilgas ir nenutrūkstantis procesas, kuris leidžia tikėtis norimos grąžos iš ūkininkavimo.

Jos teigimu, gerinimo procesas priklauso nuo dirvos būklės: kuo ji lengvesnė ir sausesnė, tuo sunkiau bus ją paveikti. 

„Jei kalbame, pavyzdžiui, apie mažiau našią smėlingą, priesmėlio dirvą – užtruks ilgai, kol pavyks iš jos išspausti maksimalią naudą. Todėl šiuo atveju dėmesys turėtų būti sutelktas į pačių augalų auginimą bei stiprinimą. Tačiau tai pareikalaus nemažai investicijų – kaip ir noras kuo greičiau pagerinti dirvožemio būklę“, – teigia G. Pšibišauskienė.

Anot jos, lengvi dirvožemiai dažnai išsiskiria rūgštingumu, todėl juos būtina kalkinti, tačiau jei tai bus daroma pernelyg intensyviai, pasėliai augs ne taip gerai.

G. Pšibišauskienės teigimu, dirvos būklės staiga pagerinti nepavyks, ypač jei pradedama nuo nulio. „Kita vertus, tam tikro, nors ir nežymaus, pagerėjimo galima sulaukti taikant tikslingas priemones, pavyzdžiui, organines trąšas išberti prie augalų šaknų. Vis dėlto, tvariausių ūkio rezultatų pasiekti pavyks tik pasiryžus ilgalaikiams dirvos gerinimo procesams“, – tvirtina ekspertė.

Ūkininkų nuomonės tyrimą „Linas Agro“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 500 Lietuvos, 300 Latvijos ir 200 Estijos žemdirbių, auginančių grūdines kultūras.

Šaltinis: „Linas Agro“ pranešimas žiniasklaidai
Gudinas m8 2025 08 11

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ar svarstėte įsigyti mažą valstybinės žemės sklypą?
Visos apklausos