Taujėnai, Ukmergės r. „Žemė yra šventa ir gyva. Ne mes ją sukūrėme, mums tik duota galimybė naudotis jos teikiamomis gėrybėmis. Todėl ir su dirvožemiu privalome elgtis atsakingai, jį puoselėti ir išsaugoti ateities kartoms“, – tokia idėja savo darbe vadovaujasi Ukmergės rajono ūkininkas Valentinas Genys.

Jis jau daugybę metų ūkininkauja ekologiškai ir nuolatos gilinasi į agronomijos subtilybes, į dirvožemyje vykstančius procesus, diegia tvarias sėjomainas ir stengiasi ne tik palaikyti, bet ir padidinti dirvų derlingumą. Po ilgamečių ūkininko pastangų ir darbo jau ryškėja teigiami rezultatai, o patirtimi jau galima pasidalyti ir su kitais ekologinio ūkininkavimo puoselėtojais.

Bendradarbiauja ūkininkas ir verslo įmonė

Ūkininkas V. Genys kartu su UAB „Agrolitpa“ įkūrė ir prieš mėnesį įregistravo viešąją įstaigą „V.Genio tvaraus ūkininkavimo akademija“, kurios tikslas – atlikti ilgalaikius ekologinės žemdirbystės tyrimus ūkyje, o jų rezultatais dalytis su visais, siekiančiais gilesnio supratimo apie šią sritį. Pasak ūkininko, šiais tyrimais siekiama sujungti mokslo žinias su gamyba ir bendradarbiauti kviečiama įvairių sričių mokslininkus.

Rugpjūčio 1-ąją Ukmergės rajone (Taujėnų dvare ir V. Genio ūkio laukuose) įvyko konferencija „Praktinė V. Genio tvaraus ūkininkavimo patirtis klimato kaitos kontekste. Dirvožemio procesų valdymas, augalų ir jų veislių svarba“. Renginio metu pristatyti ūkininko ūkyje vykdomi tyrimai, įvairių sričių mokslininkai skaitė pranešimus apie dirvožemius, juose vykstančius procesus, tarpinių augalų naudą ir svarbą, o Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT), VšĮ „Ekoagros“ atstovai pristatė ekologinio ūkininkavimo gaires bei perspektyvas, viešnia iš Vokietijos Ekologinių tyrimų instituto kalbėjo apie ekologinės sėklininkystės aktualijas ES.

Į konferenciją gausiai susirinkę žemdirbiai ir kiti žemės ūkio specialistai turėjo galimybę ūkininko V. Genio laukuose susipažinti su demonstraciniais bandymais, kuriuose tiriama įvairių augalų rūšių ir veislių reakcija į sėjomainą ir dirvožemį, skirtingi įsėliai ir posėliai, pamatyti ir aptarti iškastą dirvožemio profilį, „Väderstad“ skutiklių darbą, įterpiant posėlinius augalus į dirvą.

Ukmergės rajone vykusioje konferencijoje „Praktinė V. Genio tvaraus ūkininkavimo patirtis klimato kaitos kontekste. Dirvožemio procesų valdymas, augalų ir jų veislių svarba“ dalyvavo gausus būrys ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių ir kitų šioje srityje dirbančių specialistų

V. Genys jau du dešimtmečius nearia dirvų, 15 metų nenaudoja mineralinių trąšų, dešimt metų savo iniciatyva atlieka ūkyje įvairius ekologinės žemdirbystės, sėjomainų tyrimus. Šiemet tokie tyrimai, ukmergiškio ūkiui bendradarbiaujant su mokslininkais bei UAB „Agrolitpa“, vykdomi net 10 ha plote. Pasak ūkininko, kiekviename regione ir saviti dirvožemiai, sava žemdirbystės specifika, todėl to, kas tinka, pavyzdžiui, lygumose, negalima aklai taikyti kalvotose dirvose. O pastaruoju metu visi žemdirbiai jau akivaizdžiai junta ir klimato kaitos įtaką ūkininkavimui. Todėl svarbu galvoti, kaip prie viso to prisitaikyti, ką ir kaip auginti, kaip įdirbti dirvas, kokias diegti sėjomainas, kad galėtume išsaugoti ir didinti žemės derlingumo potencialą ir užaugintume ekonomiškus derlius.

UAB „Agrolitpa“, kaip sakė įmonės generalinis direktorius Virginijus Kliučininkas, jau ne vienus metus dirba ekologinės sėklininkystės ir kitos ekologinės augalininkystės produkcijos auginimo bei eksporto srityje. Todėl irgi suinteresuota bendradarbiauti su pažangiais ekologiniais ūkiais ir kartu ieškoti galimybių, kaip populiarinti gamyboje įvairesnius augalus, diegti tvarias jų auginimo technologijas.

UAB „Agrolitpa“, pasak įmonės generalinio direktoriaus Virginijaus Kliučininko, suinteresuota bendradarbiauti su pažangiais ekologiniais ūkiais ir kartu ieškoti galimybių, kaip populiarinti gamyboje įvairesnius augalus, diegti tvarias jų auginimo technologijas

Dirvožemio, sėjomainų ir tarpinių pasėlių svarba

Ūkininkas pabrėžia, kad visa ko pradžia yra dirvožemis. Todėl kiekvienas žemdirbys turi labai gerai pažinti savo ūkio dirvas. Apie tai, kad Lietuvos dirvožemiai yra labai įvairūs, kalbėjo ir LAMMC Žemdirbystės institute bei Vilniaus universitete dirbantis mokslininkas dr. Jonas Volungevičius. Dirvožemių savybės pirmiausiai priklauso nuo dirvodarinių uolienų.

Rytų Lietuvos kalvotų aukštumų dirvožemių įvairovė labai didelė. Pasak mokslininko, pavyzdžiui, V. Genio ūkyje 150 metrų ilgio lauko atkarpoje galima rasti net 5 skirtingus dirvų pjūvius. Dalies tokių dirvų prigimtinis derlingumo potencialas yra gana nemažas, tik svarbu išmanyti, kaip juo tinkamai pasinaudoti ir nesumenkinti. Mokslininkai pastebi, kad dėl neteisingai pasirinktų žemdirbystės būdų (pavyzdžiui, intensyvus arimas kalvose) dauguma aukštumų dirvožemių patiria fizinę ir cheminę eroziją. Todėl prarandame humusą, o kartu mažėja ir dirvų našumas. Be to, dėl netinkamos žemės ūkio veiklos sutrinka tokių dirvų drėgmės apytaka. Pokyčiai dirvose tampa dar reikšmingesni, esant klimato ekstremumams: sausroms ar poplūdžiams.

Dr. J. Volungevičius konstatuoja, jog po 20 neariminės žemdirbystės praktikos V. Genio ūkyje pamažu vyksta buvusių dirvožemio savybių atsistatymas.

LAMMC Žemdirbystės instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Jonas Volungevičius, rodydamas iškastą dirvožemio profilį, pastebi, kad dėl neteisingai pasirinktų žemdirbystės būdų (pavyzdžiui, intensyvaus kalvų arimo) dauguma aukštumų dirvų patiria fizinę ir cheminę eroziją. Todėl prarandame humusą, o kartu mažėja ir dirvų našumas

Kokie procesai vyksta viršutiniame dirvožemių horizonte, kuris svarbiausias auginant žemės ūkio augalus, apžvelgė VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė dr. Jūratė Aleinikovienė. Pasak mokslininkės, tvarus ūkininkavimas yra tada, kai galvojame ne tik apie augalų antžeminę dalį (kiek gausime derliaus), bet ir apie požeminę, t.y. šaknyną, kuris lieka dirvoje. Vien tik mineralinėmis trąšomis šaknų plėtros dirvožemyje nepaskatinsime.

Šaknų vystymuisi labai padeda augalų bendradarbiavimas su įvairiais dirvos mikroorganizmais. Šaknų zonoje gyvenantys mikroorganizmai atlieka daugybę svarbių biologinių procesų, nuo kurių priklauso tiek paties dirvožemio, tiek ir jame auginamų žemės ūkio augalų gyvybingumas bei derlingumas. Dirvoms ypač svarbios aktinobakterijos, kurios funkcionuoja ir kai grybas, ir kaip bakterija. Jų kiekis turėtų būti stabilus. Kai dirvožemis kvepia šviežia duona, tai rodo, kad šios bakterijos veikia gerai.

Ūkininkas Valentinas Genys sako, jog kiekvienas žemdirbys savo dirvas ir laukus turi pažinti labai gerai ir tvarkytis ūkyje asmeniškai, o ne klausytis bendrų agronominių samprotavimų. Pagrindas ūkyje yra sėjomaina: „Turi žinoti tris rotacijas į priekį. Aš žinau, ką konkrečiame lauke sėsiu 27 metus į priekį. Dabar esu antrame sėjomainų cikle. Pirmame cikle rugių derlingumas nesiekė nė tonos iš ha, o dabar pavyksta užauginti 4 t/ha. Žinau, kad šių dirvų potencialas – iki 6 t/ha“

Derlingose dirvose turi būti tam tikras jose gyvenančių bakterijų ir grybelių santykis. Pasak J. Aleinikovienės, intensyviai dirbant dirvas, ypač jeigu jose nepaliekama pakankamo kiekio augalinės masės, netręšiama organinėmis trąšomis, skatinama tik bakterijų veikla, bet slopsta kitų mikroorganizmų (grybelių, simbiontų) vystymasis. Tokie procesai dirvožemius alina.

Mokslininkė pastebi, jog ūkininkas V. Genys per daugelį metų atidirbo metodiką, pagal kurią nenaudojant mineralinių trąšų, o tik didinant sėjomainoje auginamų augalų įvairovę, užtikrinamas dirvos gyvybingumas ir jos derlingumo potencialo išsaugojimas. Pasak mokslininkės, dirvožemyje esančių įvairių grupių mikroorganizmų veiklą ypač gerai padeda išsaugoti ir skatina daugiafunkciniai pasėliai. Tokie pasėliai auginami ir V. Genio ūkyje. O pats ūkininkas prisipažįsta, kad jam prireikė keliolikos metų kryptingo darbo, kol pavyko ūkio dirvose pasiekti tinkamą bakterijų ir grybelių santykį.

„Sunku pervertinti ir tarpinių pasėlių svarbą", – sakė VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas prof. dr. Vaclovas Bogužas (antras iš dešinės), konferencijoje pateikęs daug įdomios informacijos apie posėlinius ir įsėlinius augalus. Tarpinių pasėlių naudą lemia jų biomasės kiekis ir augalų rūšinė sudėtis

Žemės ūkio akademijos mokslininkai 6 ūkiuose, esančiuose skirtingose Lietuvos vietose, atlieka įvairių tarpinių pasėlių auginimo tyrimus. Pernai, pasak dr. V. Bogužo, vieni didžiausių žaliosios masės derlių buvo gauti būtent V. Genio ūkyje. Bendras gautas skirtingų tarpinių pasėlių žaliosios masės derlius įvairiuose, šiuose tyrimuose dalyvaujančiuose, ūkiuose pernai siekė nuo 30 iki 80 t/ha.

Pasak mokslininko, siekiant išsaugoti dirvožemio humusą, reikia, kad kasmet į hektarą patektų ne mažiau kaip 12 t, skaičiuojant sausosiomis medžiagomis, augalinės masės. O tai yra nemažas kiekis! Vien su šiaudais tiek nebūna. Jeigu neauginame tarpinių pasėlių, tai iš kur reikiamą kiekį organikos galime gauti?

Mokslininkai nustatė, jog produktyviausi ir geriausiai tinka dirvoms daugiakomponenčiai tarpiniai pasėliai, kuriuose yra skirtingų rūšių, todėl skirtingas funkcijas dirvožemyje atliekančių, augalų. Tačiau V. Bogužas įspėja, kad daugiakomponenčius mišinius reikia pasėti anksčiau (liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje), kad jie spėtų iki rudens pasiekti reikiamą išsivystymo tarpsnį. Sėjant kiek vėliau (iki rugpjūčio vidurio) geriau tinka vienkomponenčiai pasėliai, nes galima pasirinkti augalus, kurie greičiau auga. Tarpinių pasėlių derlius priklauso ne tik nuo sėjos datos, bet ir nuo dirvos paruošimo.

Kai sausa, V. Bogužas pataria sėti tiesiogiai į neskustą ražieną. Pernykštė patirtis parodė, kad taip pasėti tarpiniai pasėliai buvo geresni, negu sėtieji į pirmiau skustas ražienas, kurios iki jų sėjos dar labiau išdžiuvo.

Ekologinio ūkininkavimo ateities gairės

V. Genio ūkis yra vienas tų, kurie, nepaisydami vis besikeičiančių ekologinio žemės ūkio reglamentavimo ir rėmimo sąlygų, daugelį metų nekeičia pasirinktos krypties ir nuosekliai žengia pirmyn. Nuo 2021 metų pradės galioti naujas ES Ekologinės gamybos reglamentas. Pasak ŽŪM atstovo Sauliaus Jasiaus, Lietuvos ūkininkams prie jo sąlygų irgi reikės prisitaikyti, o kartu išnaudoti atsiveriančias naujas galimybes.

Be to, 2021-2027 metais vėl bus naujas žemės ūkio rėmimo laikotarpis. Pasak S. Jasiaus, naujajame finansiniame laikotarpyje ES akcentuoja klimato politikos, aplinkos apsaugos, kartų kaitos, apsirūpinimo maistu veiksnius. Šiame kontekste paramos kryptys ir principai ekologiniams ūkiams išlieka. Numatoma, kad jiems ir toliau turėtų būti skiriamos kompensacinės išmokos. Tiesa, dėl konkrečių sąlygų dar diskutuojama.

ŽŪM pateikia ambicingą prognozę – pasiekti, kad iki 2027 metų Lietuvoje būtų apie 400 tūkst. ha ekologinių ūkių plotas, nes tokie ūkiai svarbūs ne vien dėl ekologiškų produktų gamybos, bet ir klimato kaitos kontekste. Pernai sertifikuoti ekologiniai plotai mūsų šalyje sudarė beveik 250 tūkst. ha.

VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė pristatė nuo šių metų birželio 5 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimus ir 2019 m. ekologinių ūkių kontrolės aktualijas. Ekologinio žemės ūkio taisyklėse yra naujovių dėl neleistinų medžiagų ribinės vertės, patvariųjų organinių teršalų, dėl šoninės taršos, GMO ir t.t. Yra pakitimų dėl tręšimo organinėmis trąšomis, tręšimo planų rengimo, sėklų naudojimo ir pan.

Sėklininkystės aktualijas pristačiusi VAT atstovė Marija Alechnovič sakė, jog Lietuvoje pernai buvo išduoti 2 235 sėklinių pasėlių aprobavimo aktai, iš jų 936 – ekologiniams pasėliams. Šiemet iki liepos 25 d. išduoti 1907 sėklinių pasėlių aprobavimo aktai, iš jų 925 ekologiniams pasėliams. VAT duomenimis, ekologinių sėklų kiekiai pamažu didėja, tačiau jų dar yra auginama ir paruošiama nepakankamai.

Panaši situacija su apsirūpinimu ekologinėmis sėklomis yra ir kitose ES šalyse. Apie ekologinės sėklininkystės aktualijas kalbėjo viešnia iš Vokietijos Ekologinių tyrimų instituto Ksenija Gatzert (Xsenia Gatzert). Ši įstaiga dalyvauja tarptautiniame „Liveseed“ projekte, kurio tikslas skatinti ekologinę sėklininkystę visoje Europoje ir pasiekti, kad ekologiniuose ūkiuose būtų naudojama tik tokia sėkla. Projekte dirba 49 partneriai (įvairios įstaigos ir organizacijos) iš 18 Europos šalių. Projekto vykdytojai aplankė 10 šalių, kuriose domėjosi ekologinės sėklininkystės galimybėmis ir kliūtimis. Apibendrinus duomenis, bus pristatomi vizitų rezultatai, dalijamasi pažangia praktika.

Pasak K. Gatzert, yra tokių ekologinių ūkių, kurie mažai domisi ekologinėmis sėklomis ir tai lemia įvairios priežastys. Viena vertus, tokių sėklų trūksta, jos brangesnės, mažai paskatų šias sėklas naudoti. Kita vertus, sėti savame ekoūkyje išaugintas sėklas leidžia dabar taikomos išimtys. Neveikia nacionalinės ekologinių sėklų duomenų bazės.

Ksenija Gatzert (Xsenia Gatzert) pristatė tarptautinio projekto „Liveseed“ veiklą. Jo tikslas skatinti ekologinę sėklininkystę visoje Europoje ir pasiekti, kad ekologiniuose ūkiuose būtų naudojama tik tokia sėkla

„Liveseed“ projekto organizatoriai turi viziją, kad ateityje būtų sukurta bendra visai ES ekologinių sėklų duomenų bazė ir ją pildyti galėtų kiekviena šalis, kad duomenys būtų operatyviai atnaujinami ir jais galėtų naudotis visi ekologiniai ūkiai. Pagal naująjį, nuo 2021 metų įsigaliosiantį ES Ekologinio žemės ūkio reglamentą, nuo 2036 m. ES ekologiniuose ūkiuose turės būti 100 proc. naudojamos tik ekologiškos sėklos. Lietuvoje ekologinei sėklininkystei didelį dėmesį skiria ir UAB „Agrolitpa“, nes šioje srityje įžvelgiamos didelės perspektyvos ne tik vietos, bet ir užsienio rinkose. 

V. Genys jau du dešimtmečius nearia dirvų, 15 metų nenaudoja mineralinių trąšų, dešimt metų savo iniciatyva atlieka ūkyje įvairius ekologinio ūkininkavimo, sėjomainų tyrimus. Šiemet tokie tyrimai, ukmergiškio ūkiui bendradarbiaujant su mokslininkais bei UAB „Agrolitpa“, vykdomi net 10 ha plote

MŪ inf.