Klaipėdos r. Vilius Valantinas su broliu Juliumi dar tęsia tėvų pienininkystės ūkio tradicijas, tačiau perspektyvas mato daržininkystėje. Produkcijai realizuoti jis ketina pritaikyti Lietuvos ir užsienio mokslo įstaigose įgytas žinias.

Jau 2019 m. jaunųjų mokslininkų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos parodoje „KTU Technorama“ V. Valantinas kartu su tuomete LSMU veterinarinės medicinos studente Rugile Dauliūte pristatė interpretacinę arklių rentgeno nuotraukų analizės programą, paremtą dirbtiniu intelektu.

Trauka naujausioms technologijoms ir jų pritaikymui ūkyje nedingo, tad, baigęs verslo vadybos studijas, Vienoje (Austrija) studijavo e. komerciją, o dabar kasmet stengiasi išvažiuoti bent į du seminarus ES šalyse.

Vyro teigimu, nors buvo pradėta mokslinė veikla, dabar jis labiau linkęs į praktinę, pritaikomąją. „Moksliniai darbai veterinarijoje ar agroversle nėra mano sritis. Kad toliau galėčiau tęsti mokslus, reikia resursų. Su drauge pasikalbame, kad įdomu ir smagu būtų studijuoti, bet tas procesas atima laiko ir dar vienas niuansas – ar teorija spėja pasivyti praktinį informacinių technologijų tobulėjimą?“ – svarsto jaunasis ūkininkas. 

Jo nuomone, Lietuvos universitetai jaunam žmogui duoda ryšius, galimybę bendradarbiauti, kartu kurti, ieškoti. 

Pienininkystę keičia daržininkystė

E. komercija Vilių patraukė galimybe pasiekti vartotoją internetinėje erdvėje. Jis sako, kad Lietuva yra gerokai pažengusi, kaip technologijų plėtros ir dirbtinio intelekto kūrimo šalis, Austrija konservatyvesnė.

„Mes taupom ir aktyviai ieškom sprendimų, kaip viską patobulinti, kaip dirbti efektyviau. Iš Vienos parsivežiau supratimą, kad mes esame stiprūs technologijų srityje, toliau plėtojam. Pati e. komercija Austrijoje nėra taip įvaldyta, kaip, tarkime, Lietuvoje. Bet Austrija yra stipresnė mokslinių tyrimų srityje, be to, turi daug chemijos gamyklų, labai išplėtotas agroverslas“, – pasakoja V. Valantinas

Jis pasakoja iš Austrijos parsivežęs idėją, kad žmonės vis labiau vertina vietoje, nedideliame šeimos ūkyje užaugintą produkciją ir tam linkę išleisti euru kitu daugiau. „Iš mažo ūkio, tarkime 50 ha, galima išspausti labai daug“, – svarsto vyras.

Užaugęs pienininkystės ūkį turinčių Eugenijos ir Viktoro Valantinų šeimoje Gelžiniuose (Klaipėdos r.) Vilius su broliu Juliumi dar tęsia jų veiklą, bet kuria ir naują daržininkystės ūkį. „Tėveliai buvo orientuoti į pienininkystę. Jie gamino sūrius, varškę, kitus produktus. Dabar dar laiko apie 50 karvių, tačiau jau yra pensinio amžiaus ir norėtų dar pagyventi be didelių rūpesčių. Mes patys, nuo vaikystės dirbę su gyvuliais, tiesiog pavargome“, – pienininkystės nelinkęs plėtoti vyras.

Beje, Valantinų šeimoje – penki vaikai ir visi vienokiu ar kitokiu būdu prisideda prie darbų. Ūkį kuria bei puoselėja jauniausieji Julius ir Vilius, vasaromis, per patį darbymetį, iš Airijos atvyksta padėti vyriausiasis brolis Rimvydas.

Šiuo metu brolių ūkis užima apie 200 ha, nuosavos – apie 40 ha, likusi žemė nuomojama. Pasak Viliaus, auginti pasirinktos daugiausiai lietuvių vartojamos daržovės: bulvės, morkos, svogūnai, burokėliai. Pavasarį jų šiltnamiuose suveši salotos, krapai, svogūnų laiškai ir kiti žalumynai.

Svarbu socialiniai tinklai ir galimybė pirkti patogiai

Produkciją realizuoja per socialinius tinklus, planuose – elektroninė parduotuvė, tačiau kol kas jai trūksta tiek laiko, tiek finansinių išteklių. V. Valantinas pabrėžia, kad ūkininkas turi sudaryti sąlygas pirkėjui įsigyti produktus patogiai.

„Pats užauginimas yra maždaug 33 proc. viso reikalaujamo darbo. Kitą dalį sudaro pakavimas, laikymas, kokybės išlaikymas ir pardavimas. Realizacija yra pagrindinis klausimas. Kas jį išsprendžia, tie ir uždirba“, – kalba ūkininkas.

Jo nuomone, populiarios maisto pristatymo platformos galėtų būti pritaikomos ir žemės ūkyje. „Mes ir einame į tokio pobūdžio prekybą. Aišku, dabar sunku su jais konkuruoti mažam ūkiui, bet didesniuose regionuose, kur daugiau žmonių, kur įmanoma parduoti užaugintą produkciją, tai tikrai reikėtų dirbti per tokias platformas“, – įsitikinęs jaunasis ūkininkas.

Vilius taip pat mano, kad svarbu būti aktyviam socialiniuose tinkluose, ten kelti trumpus pasakojimus (stories), nuotraukas, komunikuoti. Tą darantys ūkininkai, jo nuomone, sulaukia daugiau klientų.

„Užauginsiu kažkiek bulvių, nupirks už mano pasiūlytą kainą ir rytoj jau važiuosiu su naujausiu džipu – taip nebūna. Turi ne tik užauginti, bet ir išradingai, įdomiai, gražiai pateikti vartotojui. Padaryti, kad būtų patogu pirkti“, – kalba V. Valantinas. 

Jis turi labai aiškią savo modernaus ūkio viziją. „Šie metai yra dirbtinio intelekto metai, tad tikiuosi, kad viskas tobulės ir bus paprasčiau pritaikyti technologijas. Mano vizija: maži ūkiai užaugina visą reikalingą produkciją vietinei rinkai“, – sako jaunasis ūkininkas, tikintis, kad iš mažo ūkio gali išgyventi visa šeima, tik tai nėra lengvas darbas ir pelnas gaunamas ne taip greitai.