Kaunas. Mokslininkai tvirtina, kad augalininkystės ūkiuose siekiant dirbti tvariai ir užtikrinti stabilų dirvožemio derlingumą, be tinkamai parinktų tarpinių pasėlių apsieiti neįmanoma. Tuo įsitikina ir ūkininkai, vis dažniau savo laukuose sėjantys tarpinius pasėlius.

Štai Kauno r. ūkininkaujantis Ričardas Maldutis pernai išbandė daugiakomponentį tarpinių augalų mišinį su saulėgrąžomis, kurios ryškiu žydėjimu džiugino pravažiuojančius žmones – ne vienas jų stabtelėdavo nusifotografuoti.

Anksčiausiai iš javų nukūlęs žieminius miežius, ūkininkas galėjo pasirinkti ilgesnės vegetacijos daugiakomponentinį mišinį, sudarytą net iš 10 skirtingų augalų rūšių, kurį jo ūkiui rekomendavo agronomas-konsultantas Henrikas Selezenevas. Sulėkščiavus ražienas, R. Maldutis jau liepos 15 dieną trąšų barstytuvu išbėrė tarpinio mišinio sėklas.

„Praeitas ruduo buvo šiltas ir ilgas, neužklupo šalnos, todėl augalų vegetacija tęsėsi dar ir lapkritį, iš viso apie 120 dienų, todėl sukaupė tikrai daug maisto medžiagų, – džiaugiasi R. Maldutis. – Tik mėnesio pabaigoje stipriai atšalus orams, augalų antžeminė dalis nušalo. Tuomet augalų masę teko sulėkščiuoti ir įterpti į dirvą. Pavasarį tame pačiame lauke sėjome vasarinius kvietrugius.“

Kauno r. ūkininkas Ričardas Maldutis tarpiniams pasėliams pasirinko mišinį iš 10 skirtingų augalų rūšių

Ūkininkas sako, kad tokį mišinį be kryžmažiedžių augalų būtų galima naudoti ir po rapsų, tačiau, kad būtų nauda, prieš sėjant reikia apskaičiuoti optimalų sėjos laiką ir vegetacijos trukmę, ar augalai suspės išauginti pakankamai žaliosios masės. Pastaraisiais metais rudenys ilgėja ir šiltėja, tai leidžia geriau išnaudoti saulės energiją ir išauginti daugiau žaliosios masės.

Mišinio sudėtyje dominavo ankštiniai augalai

Mišinio sudėtyje buvo net 72 proc. ankštinių augalų. Mišinį sudarė: persiniai ir egiptiniai dobilai po 1 proc., sėjamieji vikiai – 15 proc., pašariniai žirniai (peliuškos) – 47 proc., siauralapiai lubinai – 8 proc., bitinės facelijos – 2 proc., paprastosios saulėgrąžos ir sėjamieji linai – po 3 proc., sėjamieji grikiai ir avižos netikšės – po 10 proc.

Svarbu, kad mišinį sudarantys augalai būtų skirtingų šaknų sistemų ir ilgio, tada jie maisto medžiagas absorbuoja iš įvairių dirvos horizontų. Kuokštinę šaknų sistemą turi pašariniai žirniai, siauralapiai lubinai ir avižos netikšės, o likusieji augalai – su gerokai ilgesnėmis liemeninėmis šaknimis.

Trumpiausias šaknis išaugina persiniai dobilai (25 cm ilgio), egiptiniai dobilai (30 cm) ir sėjamieji linai (30 cm), žymiai ilgesnes – pašariniai žirniai (60 cm ilgio), sėjamieji vikiai (80 cm ilgio), bitinės facelijos (90 cm ilgio), sėjamieji grikiai (120 cm ilgio) ir avižos netikšės (120 cm ilgio), o pačias ilgiausias, giliausiai į žemę nukeliaujančias – siauralapiai lubinai (150 cm ilgio) ir paprastosios saulėgrąžos (180 cm ilgio).

Saulėgrąžos mišinyje išsiskiria ne tik ryškiausiais žiedais, bet ir ilgiausiomis šaknimis, kurios pasiekia net iki 180 cm gylį

Skirtingi augalai gerina dirvos struktūrą įvairiuose dirvožemio sluoksniuose, taip pat dirvos biologinį aktyvumą ir drėgmės imlumą. Visi šio mišinio sudėtyje esantys augalai per žiemą nušąla. Toks mišinys gali būti sėjamas ir pavasarį užimtam pūdymui ir tinkamas naudoti kaip priešsėlis žieminiams rapsams, rekomenduojama sėklos norma – 35 kg/ha.

MŪ inf.