Vilnius. 2020 m. populiariausias žemės dirbimo būdas buvo tradicinis (arimas), juo įdirbta 62 proc. ariamosios žemės, o minimalaus dirbimo būdu – 23 procentus. Neįdirbta žemė (kai sėklos įterpiamos į priešsėlio ražieną) sudarė 4 proc. (79,9 tūkst. ha) visos ariamosios žemės, rodo žemės ūkio surašymo duomenys.

Remiantis 2020 m. žemės ūkio surašymo duomenimis, įdirbta 89 proc. (2010 m. – 76 proc.) visos ariamosios žemės, 11 proc. (2010 m. – 24 proc.) ariamosios žemės paskutinį kartą nuėmus derlių iki sėjos neįdirbama.

Šalyje šiais metais buvo 45,4 tūkst. ūkių, kurie turimais įrenginiais ir vandens kiekiu galėjo drėkinti 6,6 tūkst. ha žemės ūkio augalų (kurie sudarė 0,2 proc. naudojamų žemės ūkio naudmenų).

Populiariausias buvo paviršinis drėkinimo metodas, jį taikė 41 796 ūkiai, o lašelinį drėkinimą – 2 745. Purkštuvais pasėlius drėkino 1 713 ūkių.

Dažniausiai pasėliams drėkinti naudotas požeminis ir paviršinis ūkio vanduo (tvenkinių arba užtvankų). 3 749 ūkiuose naudotas ne ūkio paviršinis vanduo (ežerų, upių, vandentakių), už kurį nuo 2024 m. turės susimokėti ūkininkai, jo per parą sunaudosiantys daugiau nei 100 kubinių metrų.

Palyginti su 2010 m., 2020-aisiais padidėjo įprastinių žieminių pasėlių (2020 m. – 58 proc., 2010 m. – 28 proc.) ir šiek tiek augo tarpinių pasėlių dalis ariamojoje žemėje (2020 m. – 3 proc., 2010 m. – 1 proc.). Tačiau sumažėjo rudenį suartos ir žiemą neapsėtos ariamosios žemės (2020 m. – 24 proc., 2010 m. – 39 proc.), taip pat ariamosios žemės dalis, dengta augalų liekanomis (2020 m. – 3 proc., 2010 m. – 6 proc.).

Palyginti su 2010 m., 2020-aisiais gerokai daugiau ūkių naudojo įrangą, kuri gamina energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Kaip ir 2010 m., populiariausias atsinaujinančios energijos šaltinis buvo saulė (1 095 ūkiuose).

Rengiant statistinę informaciją apie žemės dirbimo metodus ir dirvožemio dangą žiemą, į ariamosios žemės plotą neįskaityti šiltnamiai.