Kėdainiai. Vidurio Lietuvos ūkininkai gyvena laukimu. Maždaug po poros savaičių turėtų pasimatyti tikroji pasėlių padėtis. „Turime vilties, kad dviejų savaičių šalčiai itin didelių nuostolių nebus pridarę", - sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas kėdainietis Jonas Talmantas (nuotr. viršuje).

Žemdirbiai dar žiemai įpusėjus neslėpė šypsenų, kad šiųmetė žiema gana švelni ir palanki, tačiau jų nuotaika gerokai subjuro sausio viduryje spustelėjus šalčiams.

Lemtingos dvi savaitės

Maždaug dvi savaites trukę šalčiai, smarkūs vėjai ir sniego stygius daugelyje laukų gali būti praretinę pasėlius. Nuo rudens vyravę šilti orai neleido augalams tinkamai pasiruošti staigiems šalčiams. Kadangi buvo nemažai drėgmės, staigus atšalimas kai kur stipriai pakenkė žiemkenčiams.

Taip žiemkenčiai atrodė sausio pradžioje prieš šalčius (nuotrauka viršuje), o toks vaizdas pasitinka kovo pradžioje (nuotrauka apačioje)

Kai kurie ūkininkai neslepia, jog nemaža dalis pasėlių gali būti žuvę. Priklausomai nuo veislės ir pasėjimo gylio iššalti galėjo apie 30 procentų žieminių kviečių ir 50 procentų žieminių rapsų. Labiausiai rapsai nukentėjo Šiaurės Lietuvoje, o Vidurio Lietuvoje - kviečiai.

Nemokamas testas selekcininkams

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktorius, selekcininkas ir agronomas, agrarinių mokslų dr. Vytautas Ruzgas sako, kad kol kas jokių išvadų negalima daryti.

„Laukuose situacija kol kas sudėtinga. Kviečių laukai atrodo gražiau, neramu dėl rapsų. Tačiau panikos kelti dar nereikia. tai, kad laukai ruduoja, dar nereiškia, jog pasėliai nušalę. Maždaug po dviejų savaičių prasidės pasėlių augimas ir tada pamatysi, kas ir kaip peržiemojo. Neatmetame, kad anksti pasėtos ir jautrios žiemkenčių  veislės galėjo iššalti. Agronomai juokauja, kad šiųmetė žiema buvo tarsi nemokamas testas selekcininkams. Tokie orai parodė, ką ir kokiuose laukuose tinka sėti", - sakė V. Ruzgas.

Rizika atsiperka ne visada

Agronomo teigimu, labiausiai nukentėję gali būti tie žemdirbiai, kurie rizikuodami pasirinko Lietuvoje netestuotas ir nepatikrintas žiemkenčių veisles. „Turime Valstybinę augalininkystės tarnybą, kuri nuolat atlieka tyrimus. Jos siūlomos veislės yra gerokai patikimesnės negu pačių ūkininkų susirastos ir atsivežtos iš užsienio. Ne kartą esu sakęs, jog tai, kas tinkama auginti pietesniuose kraštuose, mūsų žemėse gali suvargti.

Vytauto Ruzgo teigimu, šiųmetė žiema buvo tarsi nemokamas testas selekcininkams: staigus šaltis parodė, ką ir kokiuose laukuose tinka sėti

Pastaruoju metų Lietuvos ūkininkai žavisi vengriškomis veislėmis. Šią žiemą jos gali būti sunykusios. Nereikia pamiršti, jog Lietuva yra šiaurės valstybė, tad tinkamai reikia rinktis ir sėklas. Mūsų ūkininkai puikiai viską žino, tik neretai atsipalaiduoja ir bando rizikuoti. Kartais rizika pasiteisina, tačiau būna atvejų, kai ji ir nubaudžia. Šįkart laimės tie, kas sėjo patikimas ir išbandytas žiemkenčių veisles", - teigė patyręs selekcininkas.

Mokslininko teigimu, dalyje Kėdainių rajono prognozės yra šviesesnės, mat Kauno link laukus buvo uždengęs maždaug dviejų centimetrų sniegas, kuris galbūt ir išgelbėjo dalį pasėlių: „Pasirodo, kartais ir simboliniai du centimetrai sniego gali būti lemtingi."

Atsėjimo pasekmės - trejiems metams

Ūkininkas Jonas Talmantas iš rudens pasėjo apie 850 ha žieminių kviečių ir apie 200 ha rapsų. Jis savo ūkyje sėja tik patikrintas ir sertifikuotas veisles.

„Tikrai nesu ramus, kaip žiemkenčiai peržiemojo. Reikia saulės ir šilumos, kad kuo greičiau prasidėtų vegetacija ir pamatytume tikrąją padėti. Manau, jog tie pasėliai, kurie tik truputį pakąsti šalčių, dar gali atsigauti, tačiau bus plotų, kurie liks tušti. Kad laukai bus retesni, net neabejoju.

Kiekvienas kolega spręs, ar išretėjusius plotus atsėti, ar palikti pustuščius. Kai įvertini atsėjimo kaštus, kartais labiau apsimoka to nedaryti. patirtis rodo, jog visiškas pasėlių iššalimas pridaro tiek nuostolių, kad jie atsiliepia trejus metus. Tad laukiame ir viliamės, jog antrąsyk sėjamųjų į tuos pačius laukus nereiks varyti", - sakė J. Talmantas.

MŪ inf.