Raseiniai/Jurbarkas. Raseiniškiai Virginija ir Vidmantas Karabinai, daugiau kaip dešimtmetį Jurbarko rajone puoselėjantys 60 ha uogininkystės ūkį, praėjusią savaitę nuėmė paskutinį šilauogių derlių. Nors didžiąją specializuoto ūkio dalį užima išskirtinės kokybės serbentynai, šiais metais nemažą dalį pelno atnešė šilauogių verslas.

Ūkininkai Karabinai sako, kad šilauogės jų ūkyje - brangiausios uogos. Ne parduodamų uogų kaina, bet ir investicijomis, be kurių molingose žemėse šilauogių uogienojai neaugtų ir nederėtų.  „Šioms uogoms reikia didelių investicijų, tačiau jos brangios ir paklausios", -  sako Virginija Karabinienė, skaičiuodama šiųmetinį uogų derlių. - Daug darbo čia įdėta. Reikėjo atitinkamai paruošti dirvą, kad būtų rūgšti. Teko kasti daugiau kaip pusmetrio gylio kanalą, pilti smėlį, durpes" - pasakoja ūkio šeimininkė.

Šilauogės per kelerius metus subrendo ir šiemet davė gerą derlių

Ūkininkai priskynė apie 6 tonas šilauogių. Uogas lengvai realizavo turguose, taip pat prekiavo iš namų. „Kilogramą šilauogių pardavėme po 13-16 Lt. Iš namų pigiau, turguje brangiau" , - sako V. Karabinienė.

Uogos savikainą lemia ir tai, kad šilauoges, kitaip nei serbentus, skinti nėra paprasta. Jei serbentus, kai jie sunoksta, ūkininkai iš karto nuskina specialia technika, tai šilauoges tenka skinti rankomis, ir ne vieną, o keletą kartų, nes jos prinoksta ne vienu metu. Tad uogų  skynimui ūkininkai darbininkus.

Serbentams -  išskirtinės kokybės ženklas

Karabinų uogininkystės ūkio pagrindas - aplink sodybą plytintis serbentynas. Vasaros pabaigoje juodųjų serbentų veislėms  „Ben Tiran", „Ben Lemon" ir „Titanija" bei raudonųjų serbentų veislei „Olandų raudonieji" buvo  suteiktas išskirtinės kokybės sertifikatas.

Virginija ir Vidmantas Karabinai pernai rudenį buvo apdovanoti už nepriekaištingą uogininkystės ūkio puoselėjimą

„Pirmi metai, kai deklaravome išskirtinės kokybės uogienojų. Kita dalis serbentyno priklauso ekologiniam ūkiui. Turime dalį ir tokių uogienojų, kuriuos truputį patręšiame, kitaip neturėtume derliaus.  Išties naudos iš to, kad ūkis ekologinis, nedaug. Serbentų, kuriuos parduodame „Kauno šaldytuvams", kaina nesiskiria, ar jie ekologiškai išauginti, ar ne. Tie, kurie atvažiuoja pirkti iš namų, žino, kad jei ir naudojame trąšų, tai minimaliai, todėl noriai perka mūsų uogas," - pasakoja V. Karabinienė, pasidžiaugdama, kad šiemet priskynė 40 tonų serbentų. 

Avietėms laiko nebelieka

Ištuštėjus laukams šiame ūkyje beliko tik tarpelis raudonuojančio avietyno, kurio uogos sirpsta iki pat šalnų. Ūkininkai nesamdo žmonių joms nuskinti. Jeigu atsiranda pirkėjų, patys prisiskina. Pasak V. Karabinienės, nuskintos avietės labai greitai genda, todėl vos nuskynus tektų transportuoti.  Dabar tokių galimybių nėra, nes šeima, turinti pagrindinius darbus mieste, negali viso savo laiko paskirti ūkininkavimui.

Preciziškai tvarkomoje sodyboje vietos užtektų ir produktams perdirbti

Kitais metais ūkio šeimininkai planuoja atsisakyti mažai naudos nešančių aviečių ir pasodinti daugiau šilauogių. Apie planus šaldyti uogas ar virti uogienes šeimininkai sako pasvarstantys, bet kol kas tokias perspektyvas paliekantys ateičiai.

MŪ inf.