Dalyvauti trumpose maisto tiekimo grandinėse ypač pravartu smulkiems ir vidutiniams ūkiams, kuriems sunku konkuruoti su stambiaisiais gamintojais. Negana to, nauda abipusė – ūkininkai geriau susipažįsta su vartotojais ir atliepia jų poreikius, o šie aprūpinami šviežiu ir kokybišku Lietuvos ūkiuose užaugintu maistu. 

Norintieji įsitraukti į trumpas maisto tiekimo grandines nuo spalio 2 iki lapkričio 30 d. gali kreiptis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Paramos paraišką privalu teikti su partneriais – taip skatinamas bendradarbiavimas. 

Geri pavyzdžiai rodo, kad partnerystės baimintis nereikėtų, nes į trumpas tiekimo grandines besikooperuojantys ūkiai gali geriau atliepti rinkos poreikius, užtikrinti reikiamą produkcijos kiekį ir pasiūlyti platesnį asortimentą. Be to, trumpų tiekimo grandinių pagalba tiesiai vartotojui parduodami savo užaugintą produkciją, ūkininkai tampa konkurencingesni rinkoje, užsitikrina aukštesnes pajamas, nei realizuodami žaliavinius produktus per tarpininkus.

Trumpoms maisto tiekimo grandinėms dėmesys taip pat skiriamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane. Parama joms išlieka ir naujuoju finansiniu laikotarpiu.  

Ūkininkai, kurie maistą tiekia per trumpas tiekimo grandines, kartu prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Susikooperavę ūkiai organizuoja tiekimą bendrai, veža produkciją trumpesniais atstumais ir naudoja bendras transporto priemones, tokiu būdu prisideda prie poveikio aplinkai mažinimo.

Partneriams teikia skerdimo paslaugas

Utenos r. mėsos perdirbimo bendrovės „Kinderio limuzinai“ direktorius Vidas Bražėnas pasakoja, kad paramos sąlygas įmonė įgyvendino pernai. Už gautas lėšas įrengė mažo pajėgumo skerdyklą ir išpjaustymo cechą. 

Parama gerokai palengvino finansinę naštą. Mat, anot įmonės direktoriaus, pradėjus skerdyklos įrengimo darbus, kainos ėmė sparčiai kilti aukštyn.

„Sąmatą paskaičiavome vienokią, bet, pradėjus įgyvendinti projektą, kaina išaugo gal apie 30 procentų“, – sunkumus, su kuriais teko susidurti iš pradžių, prisimena V. Bražėnas.

Skerdykloje skerdžiami partnerių – ūkininkų Mindaugo Kinderio ir Karolio Kudrevičiaus – galvijai. „Mes galime iš vietos ūkininkų nupirkti gyvulį, paskersti jį ir parduoti mėsą. Taip pat suteikti tik gyvulio skerdimo paslaugą ir atiduoti mėsą, kurią galima naudoti savo reikmėms arba parduoti“, – kuo bendrovė išskirtinė, pasakoja jos direktorius.

Dalyvaujant veiklos srityje „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įsipareigota sukurti prekybos vietą. Nuspręsta atidaryti internetinę parduotuvę. Jos įkūrimas, pasak V. Bražėno, labai pasiteisino.

„Turime interneto puslapį, kuriame galima užsakyti mėsos gaminių. Renkame užsakymus, kas savaitę juos pakuojame ir išvežiojame klientams. Beveik visi užsakymai mus pasiekia per internetinę parduotuvę“, – tikina V. Bražėnas.

Įmonės „Kinderio limuzinai“ direktoriaus manymu, tokia parama ypač naudinga ūkininkams, kurie svarsto savo produkciją parduoti tiesiogiai vartotojui, bet to padaryti negali, nes neturi sąlygų ar trūksta finansų.

Praplėtė parduotuvių geografiją

Ekologiškos duonos kepyklos „Du medu“ generalinis direktorius ir ūkininkas Vytautas Račickas dėl paramos pagal veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ kreipėsi 2019-aisiais.

„Iš gautų lėšų įkūrėme dvi prekybos vietas Vilniuje ir Klaipėdoje. Taip pat dengėme dalį atlyginimų ir išlaidų už patalpų nuomą“, – pasakoja kepyklos vadovas. 

Tiesa, prieš tai jau veikė viena fizinė parduotuvėlė Kaune, tad paramos lėšos suteikė galimybę išplėsti jų geografiją. Prekiaujama ne vien paties V. Račicko, bet ir kitų ūkininkų užaugintais ekologiškais grūdiniais produktais.

Įmonė neturėjo pinigų naujoms parduotuvėms atidaryti, bet netrūko pagamintos produkcijos, kurią norėjosi realizuoti, todėl ir nusprendė kreiptis paramos. 

Anot „Du medu“ generalinio direktoriaus, tokia parama ypač naudinga smulkiesiems gamintojams arba dar tik veiklą pradedantiems ūkininkams. Be kita ko, anot jo, prekybos tinklai dažnai nesutinka bendradarbiauti su smulkiais ūkiais, nes šie negali pasiūlyti jų prašomo kiekio produkcijos.

„Tai labai geras startas į rinką: paramos lėšomis galima padengti darbo užmokestį, patalpų nuomos išlaidas, iš jų galima įsigyti reikalingų įrenginių. Tai iš savo kišenės retas gali padaryti ūkininkavimo pradžioje. Be to, prekybos vietoje užmezgami kontaktai su vartotojais, sužinoma, kokia produkcija jiems aktualiausia. Pagal tai galima orientuotis, kurių prekių per daug, kurių – per mažai“, – privalumus vardija V. Račickas ir priduria, kad tokia parama taip pat skatina gaminti vietinę produkciją.

Kepyklos vadovas svarsto trumpąsias grandines dar labiau sutrumpinti ir produkciją vartotojams tiekti tiesiai į namus ar per viešąjį maitinimo sektorių.

„Turime gražių idėjų. Jeigu tik bus galimybė, šias idėjas ir įgyvendinsime“, – apie planus kreiptis paramos dar kartą kalbėjo V. Račickas.

Kas ir kiek paramos gali gauti?

Veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ paraiškų priėmimo etapui skirta 4 mln. 873,9 tūkst. Eur paramos lėšų.

Paramos gali kreiptis:

• fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, kurie gali būti pareiškėjais, partneriais ir tarpininkais; 
• privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, atitinkantys mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) keliamus reikalavimus;
• privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų realizavimu (prekyba), atitinkantys MVĮ keliamus reikalavimus, kurie gali būti pareiškėjais, partneriais ir tarpininkais;
• viešieji juridiniai asmenys, veikiantys pagal Asociacijų įstatymą ir (arba) Viešųjų įstaigų įstatymą, atitinkantys MVĮ keliamus reikalavimus, kurie gali būti partneriais ir tarpininkais.

Paramos gali kreiptis tik bendradarbiaujantys subjektai, t. y. paramos paraišką būtina pateikti su partneriu (-iais).

Didžiausia paramos suma projektui nustatoma pagal jo grandinės dalyvių skaičių (ribojimas netaikomas kooperatyvams), vykdomą veiklą ir planuojamas įsigyti investicijas. 

Vienam trumpųjų grandinių kūrimo ir vystymo projektui, įgyvendinant įprastą ūkio subjektų bendradarbiavimą, gali būti skirta iki 150 000 Eur be PVM.

Jei projekte numatytos investicijos, susijusios su žemės ūkio ir maisto produktų tiekimu į realizavimo vietas, įskaitant būtiną maisto produktų saugojimo ir laikymo įrangą, o tai sudaro ne mažiau kaip 60 proc. visų projekte numatytų tinkamų išlaidų vertės, viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms ar įmonėms didžiausia galima parama gali siekti 250 000 Eur be PVM.

Jei projekte planuojama kurti ar naudoti regioninio lygmens logistikos centrus, parama vienam projektui gali siekti 700 000  Eur be PVM (kai naudojama esamos logistikos infrastruktūra ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu) ar 1 500 000 Eur be PVM (kai vykdoma statinio (-ių) statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas).

Paramos intensyvumas investicijoms siekia 60 proc., o einamosios bendradarbiavimo, einamosioms projekto įgyvendinimo ir skatinamosioms veiklos išlaidoms – 100 procentų.